Venècijos architektūrà
Šv. Morkaus ir Piazzetta aikščių architektūrinis ansamblis Venecijoje (9–19 a.)
Miesto planas netaisyklingas (susiklostė 14–16 a.; Venecija ir Venecijos lagūna – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987). Pastatai stovi ant polių abipus daugiau kaip 150 kanalų (juos kerta apie 400 tiltų).
Švč. Mergelės Marijos Stebuklingosios bažnyčia Venecijoje (1489, architektai A. Lombardo, P. Lombardo, T. Lombardo)
Dožų rūmai Venecijoje (14–15 a., architektai G. ir B. Bonai)
Šv. Morkaus ir Piazzetta aikštėse – Šv. Morkaus katedra (kampanilė, 9–16 a., sugriuvo 1902, atstatyta 1912, jos priestatas vadinamoji Loggetta apie 1542, architektas J. Sansovino), Dožų rūmai, Senieji (1480–1514, architektas M. Coducci, kiti) ir Naujieji (pradėti 1586, architektas V. Scamozzi, baigti 1640, architektas B. Longhena) prokuratorių rūmai, laikrodžio bokštas (1497, architektas M. Coducci), Monetų kalykla (Zecca; 1535–47, dabar Biblioteca Marciana), Senoji šv. Morkaus biblioteka (1536–53, abiejų architektas J. Sansovino, baigta 1588, architektas V. Scamozzi).
Didįjį kanalą supa gotikiniai (Auksiniai, 1440, architektai G. ir B. Bono; Darijo, 1467), renesansiniai (Vendraminų‑Calergi, apie 1509, architektas M. Coducci; Grimani, 1556, architektas M. Sanmicheli), barokiniai (Pesaro, 1659–1710, baigė architektas G. A. Gaspari; Rezzonico, 1675–1712, abiejų architektas B. Longhena) rūmai, jį kerta 4 tiltai (Rialto, 1591, architektas A. da Ponte; dei Scalzi 1934, architektas E. Miozzi; Akademijos, 1985; Konstitucijos, 2008, architektas S. Calatrava).
Šv. Jurgio didžioji bažnyčia Venecijoje (pradėta 1566, architektas A. Palladio, baigta 1610, architektas V. Scamozzi)
Švč. Mergelės Marijos Išgelbėtojos bažnyčia Venecijoje (1631–81, architektas B. Longhena)
Svarbiausi sakraliniai pastatai: bizantiškojo stiliaus ir romanikos bruožų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra, Švč. Mergelės Marijos ir šv. Donato bazilika (abi 7–11 a.), bažnyčios: gotikinės – Frario Švč. Mergelės Marijos Šlovingosios (1338–1443), Šv. Jono ir šv. Pauliaus (1246–1430, greta – B. Colleoni paminklas, 1479–92, skulptorius A. del Verrocchio), renesansinės – Šv. Zacharijaus (1458–1515, fasadas, architektas M. Coducci), Švč. Mergelės Marijos Stebuklingosios (1489, architektai A. Lombardo, P. Lombardo, T. Lombardo), Šv. Jurgio Didžioji (pradėta 1566, architektas A. Palladio, baigta 1610, architektas V. Scamozzi), barokinės – Švč. Mergelės Marijos Išgelbėtojos (1631–81), basųjų karmelitų Švč. Mergelės Marijos (1656–80, fasado architektas G. Sardi, abiejų architektas B. Longhena).
Palazzo Rio Novo Venecijoje (1961, architektai A. Scattolinas, L. Vietti)
Rūmų ir bažnyčių interjeruose gausu G. Bellini, V. Carpaccio, Andreos del Castagno, Giorgione’s, G. B. Piazzettos, G. B. Tiepolo, Tintoretto, Tiziano, P. Veronese’s kūrinių. Venecijos bienalei suprojektuota nuolatinių paviljonų: raiškesni – Austrijos (1934, architektas J. Hoffmannas), Olandijos (1953, architektas G. T. Rietveldas), Venesuelos (1954, architektas C. Scarpa), Suomijos (1956, architektas A. H. H. Aalto), Šiaurės šalių (1962, architektas S. Fehnas).
1729
-Venecija