Venècijos bienãlė, tarptautinė meno paroda; pirmoji pasaulyje tarptautinė dailės paroda. Rengiama nuo 1895 kas 2 metai (1916, 1918, 1943 ir 1945 dėl karų Venecijos bienalė nevyko). Be dailės parodos, kaip Venecijos bienalės dalis vyksta Šiuolaikinės muzikos festivalis (nuo 1930), Venecijos festivalis (nuo 1932), Tarptautinis teatro festivalis (nuo 1934), Tarptautinė architektūros paroda (nuo 1980; vadinama Venecijos architektūros bienale), Šiuolaikinio šokio festivalis (nuo 1999).
N. ir G. Urbonų projekto Villa Lituania dalis – I tarptautinės balandžių varžybos Villa Lituania taurei laimėti (2007; © LATGA, 2020)
Venecijos bienalės dailės parodoje pristatoma Europos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų (nuo 1930) ir Azijos šalių (nuo 1952) naujausia dailė. Svarbiausias apdovanojimas Auksinis liūtas nuo 1986 teikiamas geriausiam menininkui ir paviljonui bei už visą kūrybą. Iki 1905 Venecijos bienalė vyko tik Centriniame paviljone (1895, architektai Enrico Trevisanato, Marius De Maria, Bartolomeo Bezzi, vėliau išplėstas ir rekonstruotas), 1907 Giardini soduose suprojektuotas pirmasis nuolatinis šalies (Belgijos) paviljonas (architektas Léonas Sneyersas); 21 a. pradžioje jų yra 28. 7–8 dešimtmetyje Venecijos bienalė buvo avangardo dailės viena svarbiausių parodų. Venecijos bienalės nupirkti kūriniai kaupiami Tarptautinėje moderniojo meno galerijoje (įkurta 1897), dokumentacija saugoma Šiuolaikinės dailės istorijos archyve (įkurtas 1928). 21 a. pradžioje Venecijos bienalę aplanko apie 300 000 lankytojų.
Lietuva Venecijos bienalėje
Lietuvos menininkai Venecijos bienalėje dalyvauja nuo 1999, tada savo kūrinius pristatė dailininkai M. Navakas ir E. Rakauskaitė, režisierius O. Koršunovas. Lietuvai dar atstovavo: dailininkas D. Narkevičius, režisierius E. Nekrošius (abu 2001), Svajonė ir Paulius Stanikai (2003), J. Mekas (2005), Nomeda ir Gediminas Urbonai (2007), Ž. Kempinas (2009), Dariaus Mikšio projektas Už baltos užuolaidos (2011), Raimundo Malašausko projektas oO (2013), D. Liškevičius (2015), Ž. Landzbergas (2017), Linos Lapelytės, V. Grainytės ir R. Barzdžiukaitės opera-performansas Saulė ir jūra (Marina) (2019; Auksinis liūtas), Roberto Narkaus projektas Gut Feeling (2022), kūrėjų dueto Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugnius Gelguda) ir M. T. Rožanskaitės bendra ekspozicija Uždegimas (2024).
Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera-performansas Saulė ir jūra (Marina) (2019; © LATGA, 2020)
Vadinamojoje Venecijos architektūros bienalėje 2016 pristatytas bendras Baltijos šalių paviljonas, 2018 – N. ir G. Urbonų projektas Pelkių paviljonas, 2021 (2020 bienalė dėl koronaviruso pandemijos neįvyko) – Julijonas Urbonas ir jo įsteigta Lietuvos erdvės agentūra su projektu Planeta iš žmonių, 2023 – Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos projektas Vaikų miško paviljonas.
1729