Venesuèlos gyvéntojai. 89 % šalies gyventojų – venesueliečiai, iš jų 52 % – metisai, dar yra juodaodžių (afroamerikiečių), indėnų. Valstybinė kalba – ispanų. Apie 96 % gyventojų yra katalikai, maždaug 2 % protestantai; yra mažos musulmonų, judėjų bendruomenės, naujųjų religinių judėjimų narių (2013). Nuo 19 a. pabaigos iki 21 a. pradžios Venesuelos gyventojų padaugėjo. 25,6 % šalies gyventojų yra iki 15 m., 66,0 % – nuo 15 iki 65 metų (2020). Vyrai sudarė 48 % Venesuelos gyventojų, moterys – 52 %.
Gyventojų vidutinis tankis 28,2 žm./km2 (2017). Be federacinės (sostinės) apygardos, tankiausiai gyvenama Carabobo, Nueva Espartos valstijose, rečiausiai – Amazonės valstijoje. Po II pasaulinio karo prasidėjo gyventojų migracija, į Venesuelą atvyko daug europiečių (ispanų, italų, portugalų; daugiausia – dirbti į naftos gavybos ir perdirbimo įmones). Daugiausia imigrantų yra Táchiros ir Zulijos valstijose. Būdinga ir vidinė gyventojų migracija (iš kaimų į miestus). Miesto gyventojų 88,3 % (2020). 90 % Venesuelos gyventojų susitelkę prie Karibų jūros pakrantės, 5 % – šalies vidurinėje dalyje, į pietus nuo Orinoco. Ekonomiškai aktyvių gyventojų 14,2 mln., iš jų 27,1 % bedarbių (2017).
Karakasas
Uruyen kaimas (Venesuela)
https://s.vle.lt/diagramos/82.html
Ologa kaimas (Venesuela)
Venesuelos dirbančių gyventojų pasiskirstymas pagal ekonominės veiklos sritis (2011)
1
2
* tūkstančiui kūdikių
3
skliaustuose nurodytas aglomeracijos gyventojų skaičius
Venesuelos konstitucinė santvarka
Venesuelos partijos ir profsąjungos
Venesuelos ginkluotosios pajėgos