Venesuèlos lietùviai
1947–49 Venesueloje įsikūrė apie 2000 lietuvių, atvykusių iš karo pabėgėlių stovyklų Vakarų Europoje. Daugelis jų įsidarbino pagal išsilavinimą (gydytojai, inžinieriai, agronomai, prekybininkai) ir apsigyveno Karakase, Valencijoje, Maracay, Maracaibo ir Barquisimeto. 1948–60 aktyviai veikė skautai, buvo susikūrusios ateitininkų kuopos. Iš 1949 įkurtos Lietuvių sąjungos (kurį laiką vadinta Venesuelos lietuvių pašalpos bendruomene) išaugusi Venesuelos lietuvių bendruomenė (nuo 2008 pirmininkas Vytenis Folkmanas) turėjo 5 apylinkes, išlaikė 4 šeštadienines mokyklas (Karakase 1975–77 lankė apie 50 mokinių), 1961–63 leido neperiodinį biuletenį Atgarsiai, 1970–74 Maracay – Venecuelos lietuvis, 8–9 dešimtmečiais – Gairė ir Tėvynėn.Venesuelos lietuvių dvasios reikalais rūpinosi saleziečiai A. Sabaliauskas ir A. Perkumas. Suorganizuotos krepšinio komandos Vytis (Karakase) ir Lituania (Valencijoje), tautinių šokių kolektyvai. 1949–55 leistas žurnalas Tėvų kelias. 20 a. 7 dešimtmečio pradžioje dėl politinių neramumų ir ekonominių sunkumų daug lietuvių iš Venesuelos persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą ir kitas šalis.
Venesuelos lietuvių veikla vėl suaktyvėjo 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje (daugiausia Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininko V. A. Dambravos pastangomis). Venesuelos žiniasklaidoje lietuviai aktyviai skelbė žinias apie Lietuvos tikinčiųjų ir Katalikų Bažnyčios persekiojimą, disidentų judėjimą. 1983 parengė ir per SSRS ambasadą perdavė memorandumą SSRS vadovams. 20 a. 9 dešimtmetyje Venesuelos lietuvių bendruomenė vienijo Venesuelos lietuvių katalikų misiją (1962–68 rengė lietuvišką radijo valandėlę Eco lituano, rinko lėšas Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidimui ispanų kalba), Lietuvių savišalpos fondą, Lietuvių kultūros fondą, Venesuelos lietuvių jaunimo sąjungą (įkurta 1972, turėjo tautinių šokių 3 grupes, rengė vasaros stovyklas; 2013 pirmininkas Victoras Eduardo Hernándezas Bieliukas).
21 a. pradžioje į Venesuelos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos ambasados (vėliau – garbės konsulo Borio Petrasevičiaus) renginius susirinkdavo apie 75 žmones, kas mėnesį aukotos Šv. Mišios lietuvių kalba, bendruomenė leido mėnesinį biuletenį, veikia lituanistinė mokykla (vadovė Jurgita Švogžlytė).
1964 Venesueloje gyveno apie 400 lietuvių, 1983 – apie 800, 21 a. pradžioje – apie 500 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių.
2271
Venesuelos konstitucinė santvarka
Venesuelos partijos ir profsąjungos
Venesuelos ginkluotosios pajėgos