Veñgrijos architektūrà
Liaudies architektūra
tradiciniai pastatai Hollókő kaime (Nógrádo medė)
Liaudies architektūrai būdinga kelių tipų gyvenamieji namai: 2–3 patalpų mediniai su šiaudų stogais (pietinėje Uždunojėje), mediniai ar akmenų mūro su atvirais prieangiais, šiaudų ar nendrių stogais (vakarinėje ir centrinėje Uždunojėje), medžio ir molio su šiaudų stogais (Palócų regione; Hollókő kaimas su apylinkių statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987, Nógrádo medė), moliniai su šiaudų, nendrių ar viksvų stogais (Alföldo žemumoje), mediniai su prieangiais, malksnų ar čerpių stogais (Transilvanijoje, dabar Rumunija).
Senieji laikai
Vengrijos dabartinėje teritorijoje rasta paleolito ir neolito laikotarpio gyvenviečių liekanų. Išliko antikinių miestų (Akvinkas, dabar Budapešto šiaurinė dalis, Sopianai, dabar Pécsas, Savarija, dabar Szombathely) statinių fragmentų, ankstyvųjų krikščionių nekropolis Pécse (4 a., pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000). Bizantiškojo stiliaus bruožų turi Feldebrő bažnyčia (Heveso medė, 11 a. pirma pusė, vėliau rekonstruota).
Viduriniai amžiai
11 a.–13 a. pradžioje architektūroje vyravo romaninis stilius. Ankstyvajai romanikai įtakos turėjo Bavarijos, vėlyvajai – Italijos ir Prancūzijos architektūra. Susiklostė architektūros mokyklos: 11 a. – Pécso (būdingas bažnyčios tipas – akmenų mūro, trinavė be transepto, su 3 pusapvalėmis apsidėmis, 2 bokštais vakariniame fasade; Somogyváro vienuolyno bažnyčia, Somogy medė, 11 a. pradžia), 12 a. pabaigoje – Esztergomo (karalių rūmų Esztergome vakarinis sparnas ir koplyčia, 13 a. pradžia). Romaninio stiliaus kiti raiškesni paminklai: Šv. Stepono bazilikos fragmentai Székesfehérváre (11 a., kriptose palaidota Vengrijos karaliai), benediktinų vienuolyno bažnyčios Lébény (12 a. pradžia), Pannonhalmoje (pašventinta 1224, su vienuolynu – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1996, abi Győro‑Mosono‑Soprono medė) ir Jáke (Vaso medė, 13 a. pradžia, vėliau rekonstruota), cistersų vienuolyno bažnyčia Bélapàtfalvoje (Heveso medė, 13 a. pirma pusė, vėliau įgavo gotikos bruožų).
Diósgyőro pilis Miskolce (14 a. pradžia)
Po mongolų‑totorių įsiveržimų (1241–42) netaisyklingo plano miestai apjuosti gynybinėmis sienomis, juose (Visegráde, Sárospatake, Borsodo‑Abaújo‑Zempléno medė) pastatyta pilių su vadinamaisiais gyvenamaisiais bokštais. Nuo 13 a. pabaigos pradėjo reikštis gotika. Pastatyta vienanavių bažnyčių (Nyirbátore, Szabolcso‑Szatmáro‑Berego medė, 15 a. pabaiga–16 a. pradžia, Pranciškonų bažnyčia Szegede, 1503), taisyklingo plano su keletu bokštų pilių (Diósgyőro – Miskolce, 14 a. pradžia, restauruota 1953), rūmų (Karalių – Budapešte, 13–18 a., atstatyti 1967, su Dunojaus pakrantės, Andrássy aveniu ir Budos tvirtovės kvartalo kitais statiniais – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1987).
15–18 amžius
Valdant karaliui Motiejui I Korvinui (valdė 1458–90), rūmuose dirbę iš Italijos atvykę architektai ir dailininkai skleidė renesanso stilių (iki 16 a. jis derintas su gotika). Išaugo miestai, Renesanso epochos kultūriniu centru tapo Esztergomas; jo katedros marmurinė vyskupo T. Bakóczo koplyčia (1507) – raiškiausias renesanso bruožų statinys. Po 1526 karo su turkais Vengrijos vidurinė dalis atiteko Turkijai, joje išliko islamo meno paminklų (Pašos Jakovali Hasano mečetė Pécse, turkiškos pirtys Király, Rudas Budapešte, visos 16 a. antra pusė, minaretas Egeryje, 17 amžius).
Karmelitų bažnyčia Győre (18 a. pirma pusė)
Nuo 17 a. Vengrijos šiaurės vakarinėje dalyje (ją valdė Austrija) reiškėsi barokas. Suprojektuota rūmų (Eugenijaus Savojiečio Ráckevėje, Pešto medė, 1702–50, architektas J. L. von Hildebrandtas; karalių – Gödöllő, pradėti apie 1733, architektas A.Mayerhofferis, 1690–1771; Esterhazy – Fertőde, Győro‑Mosono‑Soprono medė, 1765–84, architektas M. Hefele, 1716–94), sakralinių pastatų (bažnyčios – Šv. Ignoto Lojolos Győre, 1641, pagal architekto B. del Bianco projektą, Pranciškonų Egeryje, 1771–92), vėlyvojo baroko miestiečių gyvenamųjų namų ir architektūrinių ansamblių (Budapešte, Győre, Soprone, Székesfehérváre). Nuo 1782 Geometrijos institute (dabar Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas) pradėti rengti architektai ir inžinieriai.
19 amžius–20 amžiaus pradžia
koncertų salė Vigadó Budapešte (1864, architektas F. Feszlis)
sinagoga Pécse (1869, architektas F. Feszlis)
Šv. Stepono bazilika Budapešte (1851–1905, architektai J. Hildas, M. Yblis, J. Kauseris)
19 a. antroje pusėje išaugo miestai; Budapešte (įkurtas 1872 sujungus Budą, Óbudą ir Peštą) suplanuota prospektų, žiedinių bulvarų. Vadinamojo vengrų klasicizmo (būdinga geltoni santūrios plastikos fasadai) pastatų suprojektavo J. Hildas (katedros – Esztergome, su architektais J. Packhu, P. Kühneliu, 1822–69, Egeryje, 1836), M. Pollackas (1773–1855; Nacionalinio muziejaus rūmai Budapešte, 1847), nacionalinio romantizmo (siekta derinti Bizantijos ir vengrų vidurinių amžių architektūros tradicijas) – F. Feszlis (1821–84; koncertų salė Vigadó Budapešte, 1864, sinagoga Pécse, 1869), A. Szkalnitzky (1836–78; M. Csokonai Vitézo teatro rūmai Debrecene, 1865), M. Yblis (Operos teatro rūmai Budapešte, 1884).
19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje reiškėsi istorizmas, eklektika (rūmai Budapešte – parlamento, 1884–1904, architektas I. Steindlis, buvę Teisingumo, 1896, architektas A. Hauszmannas, Dailės muziejaus, 1906, architektai A. Schickedanzas, 1846–1915, F. Herzogas, 1860–1925). Moderno pastatų suprojektavo Ö. Lechneris (Budapešte – Taikomosios dailės muziejaus rūmai, 1896, Pašto taupomoji kasa, 1902, Kecskeméto rotušė, 1897), B. Lajta (miuzikholo Parisiana pastatas Budapešte, 1909, dabar Naujasis teatras), G. Márkusas (1872–1912; rūmai Cifra palota Kecskeméte, 1902, rekonstruoti 2004), E. Magyaras (1877–1912; Reöko rūmai Szegede, 1907), K. Kósas (1883–1977; Kalvinistų bažnyčia Budapešte, 1909).
Parlamento rūmai Budapešte (1884–1904, architektas I. Steindlis)
20 amžius
Po I pasaulinio karo vėlyvojo istorizmo pastatų suprojektavo G. Wälderis (1884–1944), D. Györgyi (1886–1961), A. Münnichas (1890–1975). Nuo 20 a. 3 dešimtmečio greta modernizmo reiškėsi neoklasicizmas (derinta modernizmo, ankstyvųjų krikščionių, Transilvanijos liaudies architektūros elementai); raiškesni statiniai: katedros aikštės ansamblis Szegede (1932, architektas B. Rerrichas, 1881–1928), pranciškonų bažnyčia Balatonbogláre (Somogy medė, 1933, architektas I. Kotsisas, 1889–1980), vienuolynas su Šv. Antano bažnyčia Budapešte (1934, architektas G. Rimanóczy, 1903–58). Modernizmą plėtojo L. Kozma (1884–1948), F. Molnáras (1897–1945), F. Forbátas (1897–1972), K. Dávidas (1903–73), M. Majoras (1904–86), T. Weineris (1906–65).
Po II pasaulinio vyravo socialistinio realizmo kryptis. Įkurta naujų (Salgótarjánas, Komló, Sztálinvárosas, dabar Dunaújvárosas), rekonstruota senų (Budapeštas, Győras) miestų, pastatyta pramoninių, visuomeninių (Technikos universiteto Budapešte vadinamasis R pastatas, 1955, architektas G. Rimanóczy, Sunkiosios pramonės technikos universiteto rūmai Miskolce, po 1950, architektas I. Janáky, 1901–66, su kitais) pastatų, gyvenamųjų namų kvartalų. Funkcionalizmo bruožų turi biurų pastatas Hungarotex (1966, architektas T. Puskásas), Elžbietos tiltas per Dunojų (1964, architektas P. Sávoly, abu Budapešte). Organinės architektūros pastatų suprojektavo I. Makoveczas (kultūros centras Sárospatake 1977), G. Csete (g. 1937; Šv. Elžbietos bažnyčia Halászteleke, Pešto medė, 1982). Postmodernizmo bruožų turi A. Kovácso (g. 1938), S. Dévényi (g. 1948), L. Rajko (g. 1949), G. Bachmano (g. 1952), haiteko – L. Zalaváry (g. 1923), C. Virágo (g. 1933), J. Fintos (g. 1935) kūryba.
21 amžiaus pradžia
Menų rūmai Budapešte (2005, architektūrinė bendrovė Zoboki Design & Architecture)
plaukimo baseinas Dunojaus arena Budapešte (2017, architektūrinė bendrovė NAPUR)
21 a. pradžioje raiškių pastatų suprojektavo architektūrinės bendrovės Ferdinand and Ferdinand (viešbutis Balneum Tiszafürede, Jászo‑Nagykuno‑Szolnoko medė, 2008, verslo centras UNIQA 2009), Lukács és Vikár Építészstúdió (Vengrijos autoklubo pastatas, 2011, abu Budapešte), Földes és Társai Építésziroda (Ugnikalnių muziejus Celldömölke, Vaso medė, 2013), architektai L. Kalmáras (Budaörso rotušė, Pešto medė, 2005), A. F. Kovácsas (muziejus Atminimo vieta Hódmezővásárhely, Csongrádo medė, 2006).
Pasaulio paveldo vertybės
Hollókő kaimas su apylinkių statiniais, Budapeštas (abu nuo 1987), benediktinų vienuolynas Pannonhalmoje (nuo 1996), ankstyvųjų krikščionių nekropolis Pécse (nuo 2000), Fertő ežero kultūrinis kraštovaizdis (su šio ežero kultūriniu kraštovaizdžiu Austrijoje, nuo 2001).
1729
Vengrijos kultūra
Vengrijos konstitucinė santvarka
Vengrijos partijos ir profsąjungos
Vengrijos ginkluotosios pajėgos