Veñgrijos choreogrãfija. Populiarūs liaudies šokiai kertancas, kanastancas, haidutancas. 18 a. antroje pusėje iš vyrų šokio verbunko susidarė savita šokių muzikos rūšis verbunkošas. 19 a. paplito verbunkošu grįsti šokiai palotašas ir čardašas. Nuo 18 a. antros pusės rūmų teatruose pasirodymus rengė užsienio baleto artistai (1772 J.‑G. Noverre’as su trupe). 19 a. viduryje gastroliavo F. Elssler (1844), A. Saint‑Léonas (1846), M. Taglioni. 19 a. užsienio baleto veikėjai vienveiksmius baleto spektaklius ir divertismentus statė Pešto vengrų teatre (įkurtas 1837, nuo 1840 Nacionalinis teatras), Vengrų operos teatre Budapešte (įkurtas 1884). Pirmąja Vengrijos baleto soliste laikoma 19 a. 6 dešimtmetyje sostinėje šokusi E. Aranyváry vėliau dėl konkurencijos emigravo. Nuo 19 a. 10 dešimtmečio pagal vengrų kompozitorių muziką buvo statomi baletai nacionaline tematika. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje klasikinio baleto raidai įtaką padarė Marijos teatro iš Sankt Peterburgo (1899, 1901), S. Diagilevo trupės Rusų baletas (1912–13, 1927) gastrolės. 1902–15 italų baletmeisteris N. Guerra (1865–1942) pastatė apie 20 baletų, išugdė baleto artistų. 3–4 dešimtmetyje didelę įtaką baleto raidai turėjo kompozitorių B. Bartóko ir Z. Kodály kūryba. Šiuo laikotarpiu baletų pastatė baletmeisteris R. Brada (1906–48), G. Harangozó (1908–74). Garsėjo baleto artistai F. Kőszegi, K. Zsedényi (1910–2002), artistės B. Bordi (1909–78), K. Szalay (1911–2001), M. Ottrubay (1920–2014). Nuo 4 dešimtmečio kaip pedagogas garsėjo F. Nádasi (1893–1966). 1950 Budapešte įkurta Baleto institutas. 7–10 dešimtmetyje Pécso balete (įkurtas 1959, kitais duomenimis, 1960; užsienio šalyse vadinamas Ballet Sopianae) choreografas I. Eckas (1930–99) pagal šiuolaikinių vengrų ir užsienio kompozitorių muziką pastatė reikšmingų baletų su akrobatikos, pantomimos, moderniojo ir džiazo šokio elementais. 8–9 dešimtmetyje pastatyta užsienio choreografų F. Ashtono, M. Béjart’o, G. Balanchine’o, A. Ailey, H. van Maneno, J. Kyliáno šokio spektakliai. Nuo 9 dešimtmečio garsėjo šiuolaikinio šokio atstovai I. Angelusas (g. 1953), P. Gerzsonas‑Kováczas (g. 1958), G. Goda, C. Szögi (abu g. 1960), Y. Bozsik (g. 1968), G. Berger ir kiti. Žymiausi baletmeisteriai: E. Brada (1879–1955), E. Vashegyi (g. 1920), L. Seregi (1929–2012), S. Tóthas (g. 1938), A. Fodoras (g. 1941), I. Markó (1947–2022), G. Keveházi (g. 1953), G. Harangozó (g. 1956); baleto artistai: V. Fülöpas (1929–97), S. Barkoczy (g. 1934), F. Havasas (1935–2007), V. Róna (1936–94), J. Forgáchas (1941–2006), I. Dózsa (g. 1941), J. Hetényi (g. 1942); baleto artistės: G. Lakatos (1927–89), Z. Kun (g. 1934), A. Orosz (g. 1938), L. Pártay (g. 1941), M. Bretus, E. Handel (abi g. 1943), M. Metzger (g. 1947).
Vengrijos kultūra
Vengrijos konstitucinė santvarka
Vengrijos partijos ir profsąjungos
Vengrijos ginkluotosios pajėgos