Veñgrijos lietùviai
20 a. antroje pusėje lietuvių studijavo Vengrijos aukštosiose mokyklose, dirbti Vengrijos įmonėse atvykdavo lietuvių specialistų, dalis jų, daugiausia sukūrę mišrias šeimas, pasiliko gyventi.
1986 P. Normanto ir Vytauto Griniaus iniciatyva įsteigta Vengrijos lietuvių bendruomenė (1992 įregistruota oficialiai). 1988–90 bendruomenės pastangomis Vengrijoje lankėsi Sąjūdžio veikėjai, bendravo su besikuriančiomis opozicinėmis partijomis, 1990 Budapešte pastatytas lietuvių tautodailininkų sukurtas koplytstulpis Vengrijos revoliucijos (1956) aukoms atminti. 1991 buvo gydomi sužeistieji per Sausio tryliktosios įvykius Vilniuje.
21 a. pradžioje Vengrijos lietuvių bendruomenė (pirmininkė Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi, nuo 2019) siekia suburti šalyje gyvenančius lietuvius, padėti jiems išlaikyti ryšius su Lietuva, garsinti Lietuvos vardą, jos kultūrą ir papročius. Bendruomenė kartu su Lietuvos ambasada kasmet rengia Sausio 13, Vasario 16, Kovo 11 minėjimus, Kalėdų ir Joninių šventes, Lietuvos menininkų parodas, skelbia žinias apie Lietuvą ir lietuvius Vengrijos žiniasklaidoje. Budapešte Eötvöso Lorándo universiteto Slavų ir baltų filologijos institute nuo 20 a. pabaigos dėstoma lietuvių kalba (nuo 2002 lektorius Ričardas Petkevičius).
Surašymo duomenimis, 2011 Vengrijoje gyveno apie 200 lietuvių.
2271
Vengrijos konstitucinė santvarka
Vengrijos partijos ir profsąjungos
Vengrijos ginkluotosios pajėgos