Veñgrijos sántykiai su Letuva
Vengrijos ryšiai su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir Abiejų Tautų Respublika
Nuo 14 a. antros pusės Vengrija ir Lietuva susisaistė dinastiniais ryšiais. 1386 Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila vedė Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I Didžiojo dukterį Jadvygą. Vengrijoje kelis kartus lankėsi kunigaikštis Skirgaila ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. 15 a. pradžioje Jogailai siūlyta tapti Vengrijos karaliumi. Vengrijos karaliais tapo Jogailaičiai Vladislovas Varnietis (valdė 1440–44), Vladislovas II Jogailaitis (1490–1516), Liudvikas II (1516–26). 1576–86 Abiejų Tautų Respublikos valdovas buvo Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras. 1577–79 šio kvietimu Vengrijos didikas Kasparas Bekesas vadovavo Abiejų Tautų Respublikos pagalbinei vengrų kariuomenei (pasižymėjo Livonijos kare).
Vengrijos ir Lietuvos santykiai 20 a. pradžioje
Lietuvai atkūrus valstybę (1918) jai Vengrijoje atstovavo Berlyne rezidavę pasiuntiniai (1924–31 V. Sidzikauskas, 1932–38 J. Šaulys, 1938–40 K. Škirpa), ir generalinis garbės konsulas Budapešte Józsefas Leóné Pesthy Mülleris. Vengrijai Lietuvoje atstovavo: reikalų patikėtiniai Michelis Jungerthas (1923–34, iki 1928 rezidavo Taline, vėliau Helsinkyje), Alexanderis Kissas de Nemeskeras (1934–37, rezidavo Helsinkyje), nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Béla Török de Mura et Köröstarcsa (1937–40, rezidavo Helsinkyje). Nuo 1924 Kaune veikė Vengrijos garbės konsulatas (nuo 1936 vicekonsulatas). Konsulai: J. Dobkevičius (1924–34), Aronas Braudė (1936–40).
Šalių diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
1991 08 24 Vengrija pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 09 02.
Lietuvai Vengrijoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Budapešte, Vengrijai Lietuvoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulė Kaune.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Vengrijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Draugiškų santykių ir bendradarbiavimo, Abipusio atsisakymo įvažiavimo vizų (abi 1992) Bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, neteisėta narkotikų apyvarta, organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais, Bendradarbiavimo kultūros, mokslo ir švietimo srityse (abi 1997), Investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos (1999), Bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos katastrofų ir didelių avarijų atvejais (2001), Pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos (2004) sutartis, Keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais, Oro susisiekimo (abu 1993), Abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (2007), Stepono Batoro Lietuvos ir Vengrijos jaunimo bendradarbiavimo fondo (2012), Keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2017, 2020 neįsigaliojęs) susitarimus.
Vengrijos prezidentas J. Áderis Vilniuje susitinka su Lietuvos prezidente D. Grybauskaite (2018)
Šalių ekonominiai ryšiai
2019 prekybos apyvarta tarp Vengrijos ir Lietuvos sudarė 442 mln. eurų. Lietuva į Vengriją eksportavo prekių už 198 mln. eurų (26 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Vengrijos už 243,8 mln. eurų (25 vieta pagal importą). Vengrija iš Lietuvos daugiausia importavo elektros mašinas ir įrangą, jų dalis (18 %), farmacijos produktus (16 %), plastikus (12 %), Lietuva iš Vengrijos – farmacijos produktus (30 %). Vengrijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 7, Lietuvos į Vengrijos ūkį – 18,55 mln. eurų.
2271
Vengrijos konstitucinė santvarka
Vengrijos partijos ir profsąjungos