Veñgrijos švietmas
Pirmosios mokyklos prie bažnyčių šalies teritorijoje pradėjo veikti 12 amžiuje. 13 a. pradėta kurti miesto mokyklas. Vengrijos, Kroatijos ir Lenkijos karalius Liudvikas I Didysis 1367 Pécse įsteigė pirmąjį universitetą (veikė iki 15 a. vidurio, atkurtas 1912 Pozsony, dabar Bratislava, 1921 perkeltas į Pécsą). Iki 17 a. švietimą tvarkė Bažnyčia. Buvo mokoma lotynų kalba. 16 a. ėmė veikti reformatų kolegijos, kuriose mokyta ir vengrų kalba. 1635 įkurtas Nagyszombate (dabar Trnava, Slovakija) universitetas (Eötvöso Lorando universitetas). Pagal 1844 įstatymą pradinėse ir vidurinėse mokyklose pradėta dėstyti vengrų kalba, bet Habsburgams įvedus represinį režimą vokiečių kalba tapo vienintele valstybine kalba. 1849 įkurta pirmoji vidurinė mokykla (gramatinė mokykla) berniukams, 1896 Budapešte – pirmoji gimnazija mergaitėms. 1868 paskelbtas visuotinio privalomo (nuo 1908 ir nemokamo) šešiamečio mokslo 6–12 metų vaikams įstatymas (dėstomoji kalba – vengrų), 1907 – privalomas pradinis mokymas vengrų kalba slovakų ir rumunų gyvenamose žemėse. 1918 neraštingi buvo 10 % gyventojų. 1946 prasidėjusio komunistinio valdymo metais švietimo sistema buvo reformuota. 1948 privačios mokyklos nacionalizuotos ir suvalstybintos, įvestas nemokamas ir privalomas aštuonmetis pagrindinis mokslas 6–14 metų vaikams, 1950 – techninis mokymas. 1989 pradėta švietimo reforma – imta steigti privačias mokyklas (įvairių fondų, Bažnyčios, privačių asmenų), dalį lėšų joms skiria valstybė. 1993 įvestas privalomas ir nemokamas devynmetis mokslas 6–15 metų vaikams, 1997 – trylikametis mokslas 5–18 metų vaikams. Švietimą tvarko Nacionalinių išteklių (rūpinasi vaikų darželiais, pradinėmis, vidurinėmis ir aukštojo mokslo įstaigomis) ir Nacionalinė ekonomikos (rūpinasi vaikų lopšeliais, profesinio ugdymo ir suaugusiųjų švietimo įstaigomis) ministerijos. Mokoma vengrų kalba; yra mokyklų vokiečių, slovakų, rumunų, serbų ir slovėnų dėstomąja kalba. Ikimokyklinis ugdymas (pirmoji ikimokyklinė įstaiga įkurta 1828 Budoje) apima nemokamus ir neprivalomus vaikų lopšelius (vaikams iki 3 metų), vaikų darželius (3–5 metų vaikams) ir privalomą vienmetį priešmokyklinį ugdymą vaikų darželiuose (5–6 metų vaikams, taip pat vaikams su negalia iki 8 metų). 2012 buvo 4365 vaikų darželiai, juos lankė 328 545 vaikai (92 % šios amžiaus grupės vaikų), dirbo 30 100 pedagogų. Bendrojo lavinimo sistemą sudaro trimetė pradinė (6–9 metų vaikams), dvimetė žemesnioji (9–11 metų vaikams) ir keturmetė aukštesnioji (11–15 metų vaikams) pagrindinės mokyklos pakopos bei trimetė bendrojo lavinimo vidurinė (gimnazija; rengia aukštajai mokyklai), trimetė bendrojo lavinimo vidurinė profesinė (15–18 metų jaunuoliams; baigusieji gauna brandos atestatus ir gali stoti į neuniversitetinę aukštąją mokyklą), arba keturmetė profesinė mokykla (15–19 metų jaunuoliams). 2012 buvo 3340 pagrindinių mokyklų (775 740 mokinių, 74 240 mokytojų), 1470 bendrojo lavinimo vidurinių ir bendrojo lavinimo vidurinių profesinių mokyklų (239 990 mokinių, 18 360 mokytojų), 1075 profesinės mokyklos (133 270 mokinių, 8820 mokytojų). Neįgalūs vaikai ugdomi specialiuosiuose vaikų darželiuose, mokomi bendrojo lavinimo arba specialiosiose mokyklose. Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro vadinamosios antrojo šanso mokyklos, padedančios įgyti pradinį, vidurinį ir profesinį išsilavinimą, nuotolinio mokymo ir kiti profesinio mokymo ir neformaliojo ugdymo centrai. Aukštasis mokslas iš dalies mokamas. Nuo 1993 aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai) ir neuniversitetines (koledžai). 2012 buvo 18 valstybinių universitetų (245 754 studentai, 15 320 dėstytojų), 7 privatūs universitetai (14 430 studentų, 1450 dėstytojų), 11 valstybinių koledžų (75 165 studentai, 2630 dėstytojų), 13 privačių koledžų (34 975 studentai, 2530 dėstytojų). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Debreceno (įkurtas 1538, 1912 gavo universiteto statusą), Szegedo (įkurtas 1581 kaip Kolozsváro akademija, 1921 perkelta į Szegedą), Vakarų Vengrijos (įkurtas 1739 Soprone), Semmelweiso (įkurtas 1769; seniausia šalies medicinos aukštoji mokykla), Budapešto vaizduojamojo meno (įkurtas 1871), Budapešto technologijų ir ekonomikos (įkurtas 1782), Moholy‑Nagy taikomojo meno (įkurtas 1870, abu Budapešte), Budapešto Corvino (įkurtas 1920), Miskolco (įkurtas 1949), Pannonia (įkurtas 1949) universitetai, Budapešto dramos meno ir kinematografijos (įkurta 1865), F. Liszto muzikos (įkurta 1875, abi Budapešte) akademijos. Mokslo svarbiausia įstaiga – Vengrijos mokslų akademija (įkurta 1825). Didžiausios bibliotekos: Eötvöso Lorando universiteto (įkurta 1635), Vengrijos nacionalinė F. Széchényi biblioteka (įkurta 1802), Vengrijos mokslų akademijos (įkurta 1826), E. Szabó metropoliteno (įkurta 1903, visos Budapešte), Debreceno universiteto nacionalinė (įkurta 2001 sujungus septynias institucijų bibliotekas, 2012 buvo 6 mln. dokumentų). Žymiausi muziejai (visi Budapešte): Vengrijos nacionalinis, Vengrijos gamtos istorijos (abu įkurti 1802), Budapešto dailės muziejus (įkurtas 1906), Vengrijos nacionalinė galerija (įkurta 1957).
2271
Vengrijos kultūra
Vengrijos konstitucinė santvarka
Vengrijos partijos ir profsąjungos
Vengrijos ginkluotosios pajėgos