vènos (venae), kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį. Didžiojo kraujo apytakos rato venomis teka veninis, mažojo – arterinis kraujas. Smulkiausios venos – venulės – prasideda iš kapiliarų tinklų. Jos įteka į venas, kurios pamažu didėja, didžiausios – viršutinė ir apatinė tuščiosios venos – įteka į dešinįjį prieširdį. Viršutinės tuščiosios venos renka kraują iš galvos, kaklo, rankų ir krūtinės ląstos sienų bei organų, apatinės tuščiosios venos – iš kojų, dubens, pilvo ertmės sienų ir porinių organų bei kepenų. Neporinių pilvo organų venos jungiasi į vartų veną, kuri nuneša kraują į kepenis. Į kairįjį prieširdį arterinį kraują atneša plaučių venos. Viena ar kelios didesnės venos dažniausiai lydi atitinkamų sričių ar organų arterijas, jų pavadinimai dažniausiai sutampa su arterijų, jos t. p. vadinamos giliosiomis venomis. Paviršinės venos gausiai jungiasi poodyje. Bendras venų skersmuo ir talpa kelis kartus didesnė negu arterijų, todėl kraujas jomis teka lėčiau, o spaudimas – mažesnis.
žmogaus pagrindinės venos: 1 – veido vena, 2 – poraktinė vena, 3 – žasto vena, 4 – inksto vena, 5 – paviršinės rankos venos, 6 – šlaunies vena, 7 – didžioji poodinė vena, 8 – apatinė tuščioji vena, 9 – vartų vena, 10 – viršutinė tuščioji vena
Venų sandara priklauso nuo jos dydžio ir vietos. Venos sienelė plonesnė negu arterijos, ją t. p. sudaro 3 dangalai: vidinis, daugelyje vietų turintis kraujo tekėjimo kryptį reguliuojančius vožtuvus, vidurinis, kuris plonesnis nei arterijų dėl mažesnio raumeninių ląstelių ir elastinių skaidulų kiekio, ir storas išorinis, kuriame gausu kolageninių skaidulų. Dažniausios venų ligos – mazginis venų išsiplėtimas, venų uždegimas (flebitas), trombo susidarymas (tromboflebitas).
1307