Ventà, upė Lietuvoje ir Latvijoje. Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenimis (2021) ilgis 343 km (Lietuvoje 163,9 km), baseino plotas 11 800 km2 (Lietuvoje 5127,9 km2). Išteka iš Medainio ežero, Žemaičių aukštumoje, 10 km į pietvakarius nuo Užvenčio. Teka Žemaičių aukštuma į šiaurės rytus, nuo Dubysos–Ventos kanalo – į šiaurę. Nuo Kuršėnų pasuka į šiaurės vakarus ir teka Ventos vidurupio lyguma pro Papilę, Viekšnius, Mažeikius. Nuo Vadaksties iki Varduvos žiočių upe eina Lietuvos ir Latvijos siena (1,7 km), toliau teka per Latviją. Venta įteka į Baltijos jūrą ties Ventspiliu. Intakai: kairieji – Virvyčia, Viešetė, Šerkšnė, Varduva (Lietuvoje), Lūšis, Koja (Latvijoje), dešinieji – Ringuva, Dabikinė, Vadakstis (Lietuvoje), Zaņa, Ciecere, Vārme, Liekne (Latvijoje). Vaga aukštupyje reguliuota, plotis 3–20 m, vidurupyje – 30–100 m, žemupyje – 100–200 m, prie žiočių – 200–250 metrų. Vagos gylis 1–2 m, žemupyje – 2–5 metrai. Žemiau Kuldīgos yra Rumbos krioklys.
Venta ties Papile
Ventos maitinimas mišrus. Sniego tirpsmo vanduo sudaro 38 %, lietaus – 44 %, požeminis – 18 % metinio nuotekio.
Venta prie Papartinės
Vandens debitas aukštupyje ties Ramučiais: vidutinis 4,73, maksimalus 111 m3/s; vidurupyje ties Leckava: vidutinis 30,1, maksimalus 491 m3/s (1951); žemupyje ties Abava: vidutinis 84,1, maksimalus 1750 m3/s; vidutinis daugiametis žiotyse – 92,8 m3/s. Didžiausias poplūdžio debitas (318 m3/s) užregistruotas 1980 Leckavoje. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė ties Ramučiais: vidutinė 2,8, didžiausia 3,5 m; ties Leckava: vidutinis 3,9, didžiausia 5,9 m; ties Abava: vidutinė 6,9, didžiausia 10 m; ties Varve (netoli Ventspilio): vidutinė 2,3, didžiausia 4,3 metro. Nuo Piltenės iki žiočių (27 km) upė laivuojama. Šalia žiočių yra Ventspilio jūrų uostas. Prie Ventos yra tvenkinių, didžiausias – Viekšnių malūno (222 km nuo žiočių, plotas 17 hektarų). Papilėje (252,1 km nuo žiočių; įrengta 1933) ir Leckavoje (188,8 km, ties sieną su Latviją; 1939) prie Ventos veikia vandens matavimo stotys.
Lietuvos teritorijoje Ventos baseine yra daugiau kaip 80 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 hektaro; didžiausi: Lūkstas, Stervas, Biržulis, Plinkšių ežeras, Mastis, Paršežeris, Tausalas. Upės ruožas nuo Žilių iki Viekšnių priklauso Ventos regioniniam parkui. Upė teka per Ventos ištakos hidrografinį, Šilkalnių geomorfologinį draustinį; upės dešiniajame krante yra Papilės atodanga (geologinis gamtos paminklas).
Ventos baseina tyrė ir aprašė Č. Chmielevskis (Ventos baseinas 1907, rusų kalba). Pasak S. Kolupailos, 1938 prie Ventos buvo 14 vandens malūnų; vieni seniausių Krakių (pastatytas 1849), Viekšnių (1898).
1039