Veñtės rãgas, pusiasalis Kuršių marių rytinėje pakrantėje, prie Nemuno deltos (Atmatos žiočių), į pietus nuo Ventės gyvenvietės.
Priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Ilgis (iš pietvakarių į šiaurės rytus) 4,6 km, didžiausias plotis 2,2 kilometro. Skiria Kniaupo įlanką nuo kitos Kuršių marių dalies. Ventės ragas susiformavo dėl sausumos grimzdimo Kuršių marių vandeniui užliejus paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos pajūrio fazės moreninių darinių gūbrį. Ventės ragą sudaro priemolingos ir priesmėlingos nuogulos. Išilgai Ventės rago ištįsusi žemų kalvų ir bangų grandinė – Ventės gūbrys. 20 a. 8–9 dešimtmetyje Ventės rago galas sutvirtintas, krantai paaukštinti, pastatytas molas (ilgis 250 m), saugantis Ventės ragą nuo marių ledo ardymo (žiemą atlieka ledlaužio funkciją). Ventės rage yra raudonų plytų mūrinis švyturys (technikos paminklas; aukštis 11 m, pastatytas 1863, pirmasis medinis – 1837), viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Per Ventės ragą eina pagrindinis Lietuvoje paukščių migracijos kelias (vieno svarbiausių Šiaurės Europoje kelio per Baltąją ir Baltijos jūras dalis).
Ventės rago molas
1929 T. Ivanausko iniciatyva įkūrta ornitologinė (paukščių žiedavimo) stotis ir pradėta reguliariai žieduoti paukščius (nuo 20 a. 9 dešimtmečio – vidutiniškai po 60–80 tūkst. paukščių per metus); 2013–15 stotis rekonstruota, veikia muziejus, paukščių migracijos ekspozicija. Turizmas. 2013 išleistas Ventės rago švyturį vaizduojantis Lietuvos pašto ženklas (dailininkas Vilius Bručas).
Ventės rago švyturys ir paukščių žiedavimo stotis
Ventės ragas (paukščių žiedavimo tinklai)
paukščių žiedavimas
2341