vėpliniai

vėplniai (Odobenidae), irklakojų (Pinnipedia) būrio žinduolių šeima. 1 rūšis – vėplys (Odobenus rosmarus), 3 porūšiai. Paplitę Arkties jūrų pakraščiuose. Daugiausia laiko praleidžia ant ledo.

Kūnas iki 4 m ilgio, iki 2 t masės. Patelės 1/3 mažesnės. Oda stora, patinų kaklo ir pečių srityje iki 10–15 cm. Neturi išorinių ausų. Dantų 18, kartais dar turi keletą rudimentinių. Viršutinės iltys iki 80–100 cm ilgio, patelių – mažesnės. Iltimis griebia iš dugno moliuskus, lipdami iš vandens jomis kabinasi už ledo, ginasi nuo priešų. Po vandeniu gali išbūti 0,5 h ir panerti į 90 m gylį. Minta dugno dvigeldžiais moliuskais, rečiau krabais, holoturijomis, gaubtagyviais. Maistą aptinka jautriomis, augančiomis eilėmis apie iltis, iki 30 cm ilgio vibrisėmis. Gyvena bandomis po 100–1000 ir daugiau vėplių, vasarą patinai ir patelės dažniausiai atskirose teritorijose. Poruojasi sausio–balandžio mėnesiais; patinai kaunasi, pateles vilioja specialiais garsais. Nėštumas 15–16 mėn.; kas 2–3 m. veda storu juodu kailiu apaugusį, 1,2 m ilgio, 45–75 kg masės 1 jauniklį. Patelės subręsta 4–6 m., patinai 7 m., gyvena iki 30 metų. Vėpliai yra baltųjų lokių ir didžiųjų orkų grobis.

vėplys

2005

-vėplys