Zasùlič Vera 1849 08 08Michailovskoje (Smolensko gub.) 1919 05 08Petrogradas, socialdemokratų judėjimo Rusijoje veikėja. 1878 mėgino nužudyti Sankt Peterburgo miesto viršininką F. Trepovą. 1878 emigravo į Šveicariją, su kitais įkūrė „Darbo išvadavimo“ grupę. 1879 grįžusi į Rusiją tapo revoliucinių narodnikų organizacijos Čiornyj peredel viena vadovų. Nuo 1880 narodnikų Raudonojo Kryžiaus atstovė užsienyje. 1896, 1900 ir 1904 atstovavo Rusijos socialdemokratams II internacionalo (internacionalas) suvažiavimuose. 1903 po Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos II suvažiavimo tapo viena menševikų vadovų.
Vera Zasulič
1905 grįžo į Rusiją, buvo legalios politinės organizacijos kūrimo šalininkė. 1917 03 priklausė dešiniųjų menševikų grupei. 1917 Spalio perversmą laikė kontrrevoliuciniu. Priklausė Rusijos rašytojų ir Rusijos literatūros draugijoms. Parašė knygas: Tarptautinės darbininkų draugijos istorijos apybraiža (Očerk istorii meždunarodnogo obščestva rabočich 1889), Voltaire’as. Jo gyvenimas ir literatūrinė veikla (Volter. Ego žizn′ i literaturnaja dejatel′nost′ 1893 21909), Jeanas-Jacques’as Rousseau. Jo visuomeninių idėjų charakteristikos bandymas (Žan Žak Russo. Opyt charakteristiki ego obščestvennych idej 1898 21923), t. p. Straipsnių rinktinę (Sbornik statej 2 tomai 1907), Atsiminimus (Vospominanija, išleista 1931).