verbunkòšas (vengr. verbunkos < vok. Werbung – telkimas), vengrų šokių muzikos rūšis. Būdingi bruožai: vadinamasis vengriškasis (čigoniškasis) garsaeilis su 2 padidintosiomis sekundomis (dviguboji harmoninė dermė), lombardiškasis ritmas, sinkopės, triolės, gausi ornamentika, improvizaciškumas, lėto ir greito šokių kontrastas.
Susiklostė 18 a. antroje pusėje iš vyrų šokio verbunko, kuris šoktas per naujokų išleistuves į kariuomenę; jam akompanuodavo dažniausiai romų (čigonų) ansamblis (1–2 smuikai, cimbolai, kontrabosas). Verbunkošas klestėjo apie 1810–40, populiarinamas smuikininkų ir kompozitorių J. Bihari, J. Lavottos, A. Csermáko, M. Rózsavölgyi ir jų orkestrų. Po 1830 verbunkošo elementus imta naudoti įvairiuose muzikos kūriniuose. 19 a. verbunkošas tapo vengrų nacionaliniu muzikos stiliumi. Verbunkošo elementų aptinkama B. Egressy, F. Erkelio, B. Bartóko, J. Brahmso, Z. Kodály, F. Liszto, F. Schuberto kūryboje.
660