Verchojánsko kalnãgūbris (Верхоянский хребет, Verchojanskij chrebet), kalnagūbris Rusijoje (Jakutijoje), į rytus nuo Lenos žemupio. Ištįsęs apie 1200 km nuo Lenos deltos šiaurės vakaruose iki Tompo (Aldano intakas) slėnio pietryčiuose. Plotis 100–250 kilometrų. Gilūs upių slėniai skaido Verchojansko kalnagūbrį į mažesnius kalnagūbrius ir kalnų masyvus; aukščiausias (ašinis) – Orulgano kalnagūbris (2389 metrų).
Verchojansko kalnagūbris daugiausia susidaręs iš nuosėdinių uolienų (smiltainių, klinčių, skalūnų), yra granitų. Vakariniai ir pietiniai šlaitai statūs, leidžiasi į Lenos ir Aldano slėnius. Verchojansko kalnagūbris yra vandenskyra tarp Lenos ir Janos (prasideda daug jų intakų) baseinų.
Šlaituose iki 800–1200 m auga maumedžių retmiškiai, aukščiau – kalnų tundra, arktinės dykumos. Yra ledynų (bendras plotas apie 20 km2).
Yra aukso, alavo, švino rūdų telkinių.