Verdènas (Verdun), miestas Prancūzijos šiaurės rytuose, Lotaringijos istorinėje srityje, į vakarus nuo Metzo, abipus Meuse’o (Maso) upės, prie Rytų kanalo. Priklauso Didžiųjų Rytų administraciniam regionui.
16 700 gyventojų (2021; aglomeracijoje 22 900 gyventojų).
Verdenas
Upių laivų prieplauka. Per Verdeną eina Reimso–Metzo geležinkelis, piečiau miesto – automobilių magistralė. Elektrotechnikos, tekstilės, chemijos, baldų, maisto (konditerijos) pramonės įmonės. Turizmas; lankomiausi objektai: Nacionalinis Ossuaire de Douaumont nekropolis, Verdeno požeminė citadelė, Verdeno memorialas (Verdeno mūšio muziejus), Vaux, Douaumont’o, Troyono fortai.
Miesto muziejus Princerie (archeologija, vidurinių amžių skulptūros, keramika ir kita), karo muziejus (rotušėje). Biblioteka ir Pasaulio taikos centras (buvusiuose Vyskupų rūmuose, 18 a.). Du teatrai.
Architektūra
Išliko vidurinių amžių miesto sienos vartai, citadelė (17 a.). Dievo Motinos katedra (pradėta 990, 12 a. išplėsta, 14 a. perstatyta renesanso, 16 a. – liepsnotosios gotikos, 18 a. – neoklasicistiniu stiliumi, per I pasaulinį karą apgriauta, 1920–36 restauruojant atidengta daug romaninių elementų). Vyskupų rūmai (18 a., architektas R. de Cotte’as).
1916 Verdeno mūšio aukoms pagerbti pastatytas Nacionalinis nekropolis Ossuaire de Douaumont su 46 m aukščio obelisku (1932, architektai L. Azéma, M. Edrei, J. Hardy, G. Desvallières’as); yra didžiausios Prancūzijoje I pasaulinio karo aukų kapinės (daugiau kaip 16 000 kapų).
Istorija
Senovėje dabartinio Verdeno vietoje buvo keltų tvirtovė. Nuo 4 a. vyskupo rezidencija. 843 mieste sudaryta Verdeno sutartis, kuria padalyta Frankų valstybė. 870–1134 grafystės sostinė. 1374 tapo Šv. Romos imperijos laisvuoju miestu.
1552 Verdeno, Metzo ir Toulio vyskupijos užimtos prancūzų kariuomenės (šių žemių priklausymą Prancūzijai 1648 įtvirtino Vestfalijos taika).
18 a. pabaigoje Verdenas okupuotas Prūsijos kariuomenės. Po Prancūzijos–Prūsijos karo (1870–71) grąžintas Prancūzijai. 1916 įvyko Verdeno mūšis.
2271