Verdèno sutarts, 843 08 11 Verdene sudarytas aktas, kuriuo Frankų valstybės imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiai ir Liudviko I Pamaldžiojo sūnūs Lotaras I, Karolis II Plikagalvis ir Liudvikas II Vokietis užbaigė 840–843 vykusį tarpusavio karą ir pasidalijo Karolio Didžiojo valdas. Lotarui I liko imperatoriaus titulas ir atiteko imperijos centrinė dalis – Vidurio Frankų karalystė, t. y. žemės tarp Reino ir Ronos (Lotaringija, Elzasas, Burgundija, Provansas, Fryzija ir kitos), Šiaurės Italija, Korsika. Karolis II Plikagalvis gavo Vakarų Frankų karalystę (žemes į vakarus nuo Ronos: Neustriją, Akvitaniją, Gaskonę, Ispanijos marką ir kitas), iš kurios vėliau susikūrė Prancūzijos valstybė, Liudvikas II Vokietis – Rytų Frankų karalystę (žemes į rytus nuo Reino: Alemaniją, Saksoniją, Bavariją, Karintiją ir kitas), iš kurios vėliau susikūrė Vokietijos valstybė. Vidurio Frankų karalystė gyvavo neilgai, 855 mirus Lotarui I ji suskilo į 3 karalystes – Lotaringiją, Italiją ir Provansą.
Liudvikas I Pamaldusis laimina Frankų valstybės padalijimą (Didžiųjų Prancūzijos kronikų, 15 a., iliuminacija; Prancūzijos nacionalinė biblioteka)