verzmas literatroje, 19 a. pabaigos–20 a. pirmos pusės italų literatūros stilistinė kryptis. Kūriniuose vaizduota varguomenės, darbininkų gyvenimas, buities detalės, vartota šnekamoji kalba, gilintasi į socialinės aplinkos įtaką žmogui. Literatūroje verizmui susiklostyti įtakos turėjo prancūzų natūralizmas (daugiausia É. Zola kūryba), anglų, rusų realistinė literatūra. Pradininkais laikomi G. Verga, L. Capuana (verizmo teoriniai principai išdėstyti jo veikale Šiuolaikinės literatūros tyrinėjimai / Studi sulla letteratura contemporanea 1880–82). Veristai siekė kuo tiksliau pavaizduoti varguomenės, darbininkų, žemdirbių gyvenimą, buities detales, Italijos įvairių regionų, provincijų savitumą, vartojo šnekamąją kalbą, tarmes, plėtojo socialines temas, gilinosi į personažų psichologiją, kultūrinės, socialinės aplinkos įtaką žmogui; kūriniams būdinga emocingumas, pesimizmas. Žymiausi veristai: G. Deledda, R. Fucini (1843–1921), M. Serao, F. De Roberto, O. Guerrini (1845–1916), A. Boito.
-verizmas; -verizmo literatūra
2271