verzmas mùzikoje (italų muzikinėje dramoje) pradėjo klostytis 19 a. 9 dešimtmečio pabaigoje. Pradininku laikomas P. Mascagni, pagal G. Vergos veristinį apsakymą Kaimietiška garbė (Cavalleria rusticana) sukūręs to paties pavadinimo operą (pastatyta 1890, Lietuvoje pastatyta 1898, 1925). R. Leoncavallo operos Pajacai (1892, Lietuvoje pastatyta 1893, 1922) literatūrinis tekstas, parašytas paties autoriaus, tapo savotišku verizmo manifestu muzikoje. Verizmo operos stilistika klostėsi veikiama 4–5 dešimtmečio lyrinės operos ir romantizmo psichologizuotos muzikinės dramos tendencijų. Veristinių operų veikėjai (valstiečiai, miestiečiai, bohemiški menininkai, cirko artistai) gyvenimo nuskriausti, kompleksuoti, bet gebantys giliai jausti ir išgyventi meilės ir būties kolizijas. Muzika pasižymi itin subtiliu psichologizmu, pabrėžtinu melodingumu ir emocingumu. Veristinės operos kondensuotas veiksmas, sparti siužeto plėtotė, didelė emocinė įtampa lėmė ir operos struktūrą – veikėjų intymių išgyvenimų raiškai pakako glaustų ariozo ir gausių išraiškingų ariozinių rečitatyvų – dialogų (išplėtotų arijų ir didelių chorų atsisakyta). Itin svarbus tapo orkestras – komentuojantis, aiškinantis, papildantis veikėjų emocijas, psichologines situacijas, pakylėjantis juos į egzaltuotas būsenas, nuspalvinantis aplinkos koloritą. Vokaliniai rečitatyvai plėtoja ir detalizuoja siužetą, jų melodinės intonacijos visai priartėja prie natūralios kalbos intonacijų, dažnai paverčiami daininga kalba – parlando, trumpomis kapotomis frazėmis, šūksniais. Veristinės lyrinės muzikinės dramos veiksmas ir muzika komponuojami ištisinės plėtotės principu, siužetas sutelkiamas į 1–3 veiksmus, apsiribojama 3–5 pagrindiniais veikėjais. Verizmo operos principai būdingi G. Puccini operoms Bohema (1896, Lietuvoje pastatyta 1927), Toska (1900, Lietuvoje pastatyta 1924), Madam Baterflai (1904, Lietuvoje pastatyta 1924), Skraistė (1916, Lietuvoje pastatyta 1993). Verizmo bruožų turi E. Wolfo‑Ferrari Madonos brangenybės (1911, Lietuvoje pastatyta 1928). Veristines operas kūrė F. Cilea (Arlietė, pastatyta 1897), U. Giordano ( Andrė Šenjė 1896, Lietuvoje pastatyta 1930), F. Alfano (Prisikėlimas 1904). Veristinės krypties operų sukūrė A. Bruneau (Prancūzija), W. Kienzlis. E. d’Albert’as, L. Janáčekas. Veristinės psichologizuotos muzikinės dramos estetika ir stilistika buvo svarbi ekspresionizmo muzikinės dramos raidai.
L: R. Mariani Verismo in musica e altri studi Florencia 1976; C. Dalhaus Musikalisches Realismus: zur Musikgeschichte des 19. Jahrhunderts München 1982; G. Faure Musique et naturalisme: Alfred Bruneau et Émile Zola Paris 1982.
1915