Vérkiai, Vilniaus miesto dalis Neries dešiniajame krante į rytus nuo Santariškių; priklauso Verkių seniūnijai. Yra Verkių regioniniame parke. Verkių rūmai (juose įsikūrusi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija). Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas. Populiari poilsio vieta; Žalieji ežerai, dviračių takai.
Architektūra
Dvaro sodyba (viena vertingiausių klasicistinių sodybų Lietuvoje): rytų oficina (vestibiulio plafone – mitologinės tematikos akademistinis pano, 19 a. vidurys), vakarų oficina (abi pastatytos 18 a. pabaigoje, architektas M. Knakfusas, 1840 rekonstruotos, darbams vadovavo inžinierius A. Malevskis, architektas K. Podčašinskis; 1962 vakarų oficina kapitaliai suremontuota.
Verkių dvaro sodyba; tolumoje – rytų oficina (18 a. pabaiga, architektas M. Knakfusas)
1975 pagal architekto A. Kunigėlio projektą restauruotoje rytų oficinoje įsikūrė Mokslininkų rūmai, dabar pastate Botanikos institutas, restoranas), paviljonas, centrinių rūmų liekanos, administracinis pastatas (visi trys, manoma, pastatyti 18 a. pabaigoje pagal architekto L. Gucevičiaus projektą), ledainė (18 a.), 2 oranžerijos (18 a. pabaigoje pastatytos trys, viena neišliko), užvažiuojamieji namai (18–19 a.), sargo namas (pastatyta apie 1840 ant buvusio pilkapio), vandens malūnas (19 a. antra pusė, nuo 1999 restauruotame pastate kavinė), vila (manoma, šioje vietoje stovėjo vyskupų I rūmai, 18 a. antroje pusėje rekonstruoti, architektas M. Knakfusas), kumetynas, karvidė, rūsiai, tvoros fragmentai, kluonas, katilinė, vandens bokštas, fontanas, stulpai, tarnautojų namai. Dviejose terasose išsidėstęs angliškasis parkas (apie 36 ha ploto) su susisiekiančiais tvenkiniais.
Verkių apylinkėse įrengtas Verkių (Vilniaus) Kalvarijų komplekso Kryžiaus kelias. Jį sudaro 20 mūrinių koplyčių, tiltas per Kedrono upelį su medine koplyčia, 1 mūriniai ir 7 mediniai vartai ir 3 stotys, įrengtos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje.
1662 paskirtas sklypas Kalvarijų statybai. 1669 06 09 koplyčios pašventintos. 1675 jos sudegė. 1755 dominikonai pradėjo statyti 20 naujų mūrinių koplyčių (1772 jos pašventintos, 1816 restauruotos, 1893 atnaujintos). 1962–63 nugriautos visos koplyčios, išskyrus 4, stovinčias prie bažnyčios (1983 šios atnaujintos, 20 a. pabaigoje restauruotos). 1990–2002 atstatyta 16 nugriautų koplyčių.
2271
Istorija
Verkiai žinomi nuo 14 a. pradžios, buvo didžiojo kunigaikščio dvaras. Lietuvos krikšto proga 1387 Jogaila Verkius padovanojo Vilniaus vyskupams; čia pastatyti mediniai rūmai tapo vyskupų vasaros rezidencija. 1658 prie Verkių įvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos kariuomenių Verkių mūšis. Vyskupas J. Bialozoras iš Verkių dvaro išskyrė sklypą, kuriame 1662–69 pastatyta bažnyčia, 1675–1701 – dominikonų vienuolynas (1850 uždarytas), 1669 įrengtas Kryžiaus kelias (dar Jeruzalė. ISTORIJA). 17 a. pabaigoje–18 a. pradžioje veikė vyskupo K. K. Bžostovskio įkurtos popieriaus dirbtuvės. Po 1700 prie Neries pastatyti mūriniai rūmai, įrengti parkai. 1779 Verkiai tapo vyskupo I. J. Masalskio asmenine nuosavybe; viršutiniame parke pastatyti rūmų pastatai, įrengti tvenkiniai, vandentiekis. Nuo 1800 Verkiai priklausė Vilniaus apskrities bajorų maršalkai S. P. Jasinskiui.
Verkiai (Vilniaus miesto žemėlapis)
1834 prie Riešės upelio įkurtas Verkių popieriaus fabrikas 19 a. antroje pusėje buvo didžiausia popieriaus gamybos įmonė Rusijos imperijos Vakarų krašte. 1842–87 Verkius valdę Wittgensteinai perstatė rūmus, įrengė žvėryną, žiemos sodą, dujinį apšvietimą; veikė mokykla, telegrafas, paštas, fotografijos dirbtuvė, nutiesti keliai.
1920–39 dvaro pastatai naudoti kaip vasarnamiai. 1939 rūmuose įkurta gyvulininkystės mokykla, 1949–56 veikė kolūkių pirmininkų mokykla, 1956–59 – gyvulininkystės technikumas. 1960 dvaro ansamblis perduotas Botanikos ir Zoologijos ir parazitologijos institutams (dabar Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas). 1969 Verkiai prijungti prie Vilniaus. 1992 įkurtas Verkių regioninio parko Verkių istorinis ir kultūrinis draustinis (dabar Verkių architektūros draustinis).