Verkių mūšis

Vérkių mšis, Šiaurės karo (1655–60) mūšis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos kariuomenių, įvykęs 1658 10 21.

1658 09 26–10 19 prie okupuoto Vilniaus vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Rusijos delegacijų derybos dėl taikos sutarties. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei derybose atstovavo Abiejų Tautų Respublikos valdovo pasiųsti komisarai: Vilniaus vaivada, Lietuvos didysis etmonas P. J. Sapiega ir Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos didysis iždininkas V. A. Gosievskis. Rusijos delegacijai vadovavo N. Odojevskis. Abu Lietuvos etmonai į derybas atvyko lydimi karinių dalinių. 10 11 nuo Upninkų atvykęs V. A. Gosievskis savo stovyklą įrengė prie Verkių, P. J. Sapiega – priešingoje Vilniaus pusėje, ties Rudamina. Vilniuje buvo sutelkta okupacinė J. Dolgorukio vadovaujama Rusijos kariuomenė ir pilies įgula.

Rusai, nutraukę derybas, netikėtai 10 21 užpuolė prie Verkių V. A. Gosievskio karo stovyklą (apie 1500 raitelių). Per Verkių mūšį į nelaisvę pateko V. A. Gosievskis. Jo dalinys neteko apie 200 karininkų ir karių (pateko į nelaisvę, žuvo mūšyje arba traukdamiesi). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės nesėkmę nulėmė nelauktas Rusijos kariuomenės puolimas ir V. A. Gosievskio dalinio suformavimas vien iš raitelių, kurie negalėjo atremti rusų pėstininkų atakos.

Didžiausia nesėkmė – aukšto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūno V. A. Gosievskio netektis (rusai išvežė į Maskvą; grįžo 1662 04). Išlaisvinti jį reikalavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės apskričių seimeliai, Seimas, Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Kazimieras. Verkių mūšiu Rusija nutraukė nuo 1656 galiojusias Nemėžio paliaubas ir vykusias derybas taikai sudaryti.

A. Tyla Verkių mūšis (1658 10 21) / Lituanistica 2007 t. 67 nr. 1.

2808