Verknė

Veknė, upė Trakų rajono, Prienų rajono ir Birštono savivaldybių teritorijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 77 km, baseino plotas 728 km².

Prasideda pievoje prie Galaverknio, 6 km į vakarus nuo Rūdiškių. Teka į vakarus per Baluosio, Vilkokšnio, Gilūšio, Gilandžio, Sienio ežerus, pro Aukštadvarį. Įteka į Nemuną 285 km nuo žiočių, ties Gudakalniu, 2 km į šiaurės rytus nuo Birštono. Intakai: Samė, Vapsa, Obeltis (kairieji), Guostė, Alšia (dešinysis). Vaga natūrali, tarp Aukštadvario ir Pikelionių labai vingiuota, plotis 5–10 m (žemupyje 20–30 m), gylis 0,5–1,5 metro. Vyraujantis slėnio plotis 0,5–1 km, šlaitų aukštis 25–35 metrai. Verknės žemupyje atsiranda akmeningų rėvų, slėnis pastebimai gilėja, siaurėja. Vidutinis nuolydis 1,26 m/km. Srovės greitis 0,1–0,4 m/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė 1,25 metro. Debitas žiotyse 5,10 m³/s. Verknės nuotėkio režimą apibūdina Verbyliškių vandens matavimo stotis (13,7 km nuo žiočių; veikia nuo 1939). Yra Aukštadvario tvenkinys (56,5 km nuo žiočių, plotas 293,5 ha) ir hidroelektrinė (pastatyta 1959, rekonstruota 2000) bei Jundeliškių tvenkinys (6 km, 14,8 hektarų) ir hidroelektrinė (pastatyta 1958).

Verknė

Verknė teka per Aukštadvario regioninio parko (atkarpa nuo Tolkiškių tilto iki buvusio Grinkavos malūno užtvankos – Verknės aukštupio hidrografinis draustinis) ir Nemuno kilpų regioninio parko teritorijas. Netoli upės ištakų įrengtas apžvalgos bokštelis. Prie Verknės žiočių yra geologinis gamtos paminklas – atodanga Ožkų Pečius (konglomerato uola), netoliese – Paverknių piliakalnis.

1039