vermikulitas

vermikulitas

vermikultas (lot. vermiculus – kirmėlaitė), silikatų klasės hidrožėručių grupės mineralas (Mg,Fe⁺²,Al)₃[(Al,Si)₄O₁₀](OH)₂·4H₂O; cheminė sudėtis nepastovi. Kristalai monoklininės singonijos, plokščios formos; sudaro plokštelių, žvynelių, lapelių pavidalo agregatus. Būna natrio, kalio, titano, mangano, nikelio, vario, cinko priemaišų. Bronziškai geltonas, rudas, kartais žalsvas. Bruožas (miltelių spalva) baltas, gelsvas, blizgantis. Blizgesys stiklo, riebus, skalumo plokštumose – perlamutro. Kietumas 1–1,5. Tankis 2300–2700 kg/m³. Kaitinamas iki 800–1000 °C praranda kristalizacinį vandenį, išsipučia (tūris padidėja 15–30 kartų, tankis sumažėja iki 100–150 kg/m³); išpūstas gerai izoliuoja šilumą ir garsą. Susidaro vykstant hidroterminiams, hipergeniniams procesams – dūlant biotito arba flogopito turinčioms uolienoms (hidratuojantis žėručiams). Dūlėdamas virsta chloritu. Naudojamas chemijos pramonėje, lengvajam betonui, trąšoms, temperatūrą ir garsą izoliuojančioms medžiagoms, sorbentams gaminti. Vermikulito telkinių yra Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Montanos valstijoje), Kanadoje, Meksikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje (Kolos pusiasalyje, Urale), Ukrainoje.

2271