Vermòntas (Vermont), VT, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės rytuose, Naujojoje Anglijoje. Šiaurėje ribojasi su Kanada.
Plotas 24 906 km2 (su vandenimis); plotas be vandenų 23 874 km2. 643 100 gyventojų (2020).
Centras – Montpelieris (7370 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Burlingtonas (42,8), South Burlingtonas (19,5), Rutlandas (15,1). Didumą Vermonto teritorijos užima Apalačų kalnų dalys – Hoosaco, Taconico, Žalieji (didžiausias aukštis 1339 m, Mansfieldo kalnas) kalnai, 15 % teritorijos užima lygumos.
Vermonto kraštovaizdis
Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Metinė vidutinė temperatūra 6 ºC. Didžiausios upės: Winooski, Lamoille’is ir Missiquoi (visos teka į Champlaino ežerą); rytine dalimi teka Konektikutas (upe eina Vermonto ir Naujojo Hampšyro valstijų riba). Didžiausi ežerai – Champlaino (dalis telkšo Niujorko valstijoje ir Kanadoje) ir Memphremagogo (3/4 Kanadoje). 73 % Vermonto teritorijos užima miškai. Auga pušys, eglės, beržai, klevai. Veisiasi elniai, lūšys, lokiai, ondatros.
Gaunama nafta, gamtinės dujos, laužiamas granitas (Barre’io apylinkėse), marmuras (Taconico kalnuose), kasamas asbestas, talkas. Plaušienos ir popieriaus, medienos apdirbimo, maisto (klevų sirupo), elektronikos (Rutlande, Burlingtone, Benningtone) pramonė, baldų, mašinų (Springfielde) gamyba. Turizmas (daugiausia žiemos sportas). Turizmo svarbiausi centrai: Stowe, Doveris, Sherburne’as, Mad River Glenas ir kiti. Burlingtono–Niujorko, Burlingtono–Montréalio (Kanada) geležinkelai ir plentai. Burlingtono tarptautinis oro uostas.
Vermonto valstijos centras Montpelieris
Istorija
Manoma, į dabartinio Vermonto teritoriją, apgyventą algonkinų ir irokėzų, pirmasis iš europiečių 1535 atvyko prancūzas J. Cartier, 1609 S. de Champlainas paskelbė šią teritoriją Naujosios Prancūzijos dalimi. 1609 įkurta pirma nuolatinė prancūzų, 1724 – britų gyvenvietė. Po Septynerių metų karo 1763 dabartinis Vermontas atiteko Didžiajai Britanijai, atsikėlė daug kolonistų. Per Jungtinių amerikos Valstijų nepriklausomybės karą 1777 01 15 paskelbta nepriklausoma Vermonto respublika; 07 04 priimta konstitucija panaikino vergiją; visiems vyrams suteikta rinkimų teisė (moterims – 1880). 1791 Vermontas tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 14 valstija. Per 1861–65 pilietinį karą Šiaurės kariuomenėje tarnavo apie 34 000 vermontiečių. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje apsigyveno daug airių ir italų imigrantų. 20 a.–21 a. pradžioje daug kartų nukentėjo nuo uraganų ir potvynių. 21 a. pradžioje kilęs separatistinis judėjimas siekia atkurti Vermonto nepriklausomybę.