Veronika Šleivytė (1935)
Šleivýtė Veronika 1906 12 06Antašava 1998 11 15Kaunas, lietuvių tapytoja, grafikė. 1924–34 (su pertraukomis) studijavo Kauno meno mokykloje (grafiką); 1940 gavo atestatą su mokytojo teisėmis. 1934–46 (su pertraukomis) dirbo amatų mokyklose. Nuo 1934 dalyvavo parodose (daugiau kaip 100 individualių Lietuvoje). 1938–40 Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmininkė.
Kūryba
Iš pradžių kūrė socialinio turinio, realistinę, gruboko piešinio grafiką, akcentavo skurdžią aplinką, buities detales (litografija Bulves skuta 1937, piešiniai anglimi Verpėja 1938, Laiškas dukrelei 1939). Vėliau pastele, kartais aliejumi tapė spalvingus, nesudėtingos kompozicijos, kamerinės nuotaikos gėlių natiurmortus (Saulėgrąžos 1948, Gėlės 1980), peizažus (Antašavos tiltas 1947, Pro studijos langą 1954, Kopų pušaitės Palangoje 1965), portretus, sukūrė ir figūrinių kompozicijų. 3–4 dešimtmetyje reiškėsi ir kaip fotografė: fiksavo šeimą, kaimo kasdienybę, keliones, Kauno vaizdus. Kūrinių turi Kupiškio etnografijos muziejus ir jo padalinys – V. Šleivytės paveikslų galerija Viktariškiuose (Kupiškio rajonas; įsteigta 1985), Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Aušros muziejus Šiauliuose, Žemaičių muziejus Alka Telšiuose.
V. Šleivytės autoportretas (20 a. 4 dešimtmetis)
L: Veronikos Šleivytės gyvenimo bruožai / sud. A. Jonušytė Panevėžys 2007. P: Foto Vėros Šleivytės / sud. M. Dainovskytė, A. Narušytė Kupiškis 2020.
2972
V. Šleivytė. Meno mokyklos IV kursas (Kauno meno mokykla, 1932; piešinį koreguoja Jonas Šileika, šalia jo sėdi V. Šleivytė)
V. Šleivytės autoportretas (Palanga, 1933)
V. Šleivytė su artimaisiais per sesers Onutės vardo dieną (1936)