verpimas

verpmas, verpalų gamyba.

Verpimo technologija

rotorinis verpimas

Verpiami medvilnės, vilnų, linų, kanapių, dilgėlių arba kiti karnienos, dirbtiniai ir sintetiniai (cheminiai) pluoštai. Skiriamos 5 verpimo pakopos: pluošto kedenimas, maišymas, valymas; pluošto kuokštelių išskaidymas į pavienius plaukelius ir sluoksnos sudarymas; sluoksnos struktūros gerinimas, šukavimas; sluoksnos ploninimas (pusverpalio gamyba); verpalų iš pusverpalio arba sluoksnos verpimas. Pluoštas kedenamas ir mechaniškai valomas kedentuvėse, dulkintuvėse, valytuvėse. Tos pačios rūšies arba įvairūs pluoštai maišomi maišytuvėse. Visos šios mašinos agreguojamos arba jungiamos į srautines linijas, kuriose dar būna pluošto tiektuvai, automatinės gniutulų skaidytuvės, skirstytuvai, metalinių ir kitų dalių atskirtuvai ir surinktuvai (anksčiau ir plaktuvės). Iškedentas pluoštas karšiamas (karšimas).

Sluoksna šukuojama šukuotuvėmis (pašalinami trumpi plaukeliai, priemaišos, likę plaukeliai ištiesinami, išdėstomi lygiagrečiai), temptuvėse ji sugretinama ir pratempiama iki numatyto storio (suplonėja, suvienodėja jos storis); dažniausiai sluoksnos leidžiamos per 2–3 temptuves (viena jų turi automatinį pratampos reguliatorių). Po to sluoksna pratempiama, suploninama, susukama į pusverpalį (knatelį), jis tempiamas ir sukamas verptuvais – gaunami verpalai. Medvilniniai karštiniai verpalai verpiami iš nešukuotos sluoksnos pusverpalių, ploni lininiai arba pašukiniai verpalai – šlapiuoju būdu iš linų sudrėkintų pusverpalių. Vilnoniai kočiotiniai verpalai verpiami iš pusverpalių, gautų karštuvais padalijus karšinį į daug siaurų juostelių ir sukočiojus jas į pusverpalį. Sintetinio pluošto verpalai verpiami iš pusverpalių, gautų iš sluoksnos, sudarytos iš sutraukytų arba supjaustytų tolydžios gniūžtės gijų. Beverpstis verpimas būna pneumomechaninis (rotorinis, pluoštas skaidomas ir sukamas mechaniškai, o tiekiamas pneumatiškai), sūkurinis (pluoštas skaidomas, tiekiamas, verpalai sukami oro srautu), elektrinis mechaninis (pluoštas tiekiamas pneumatiškai, sutankinamas oro srautu ir elektriniu lauku, o sukamas mechaniškai), hidrodinaminis (pluoštas tiekiamas ir sukamas vandens srove – sūkuriu). Bekameris (frikcinis) verpimas: oro srautu iš įvairių pluoštų gaminami plataus asortimento (taip pat armuotieji ir fasoniniai) verpalai. Savisukiu verpimu verpalai gaminami iš pratemptų pusverpalių menamo sukimo įtaise. Dažniausiai suverpti verpalai yra garinami periodinio, tolydinio arba vakuuminio veikimo kamerose, kad nesigarankštėtų.

1694

Verpimas Lietuvoje

Lietuvoje valstiečiai nuo seno vilnas ir linus verpdavo verpste su verpstuku, nuo 17 a. pabaigos–18 a. pirmos pusės (iš pradžių Mažojoje Lietuvoje) imta verpti rateliu (ratelis). Verpė moterys, dažniausiai žiemą, laisvu nuo žemės ūkio darbų laiku. Buvo verpiama šeimai, dvarui. Iki 19 a. pabaigos daug kur, kai kur ir 20 a. pirmoje pusėje, kaimuose moterys rinkdavosi kurios nors namuose drauge verpti – vakaroti; jos lenktyniaudavo, pasakodavo nutikimus, dainuodavo, vaišindavosi. Vakaronių verpimas 16 a. aprašomas J. Łasickio traktate Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus (De diis Samagitarum caeteroumque Sarmatarum et falsorum Christianorum išleista 1615, lietuviškai 1969 ). 20 a. pradžioje valstiečių vilnas ir linus už piniginį arba natūrinį atlyginimą verpdavo ir miestietės, vėliau radosi amatininkų, verpiančių mašinomis.

verpimas rateliu (1935; Lietuvos liaudies buities muziejus)

Verpimo manufaktūrų imta steigti 18 a.; 7 dešimtmetyje vieną pirmųjų verpyklų grafas A. Tyzenhauzas įrengė Gruzdžiuose (vėliau – Gardine). 19 a. siūlai buvo verpiami kai kurių dvarų (G. A. Oginskio ir kitų) manufaktūrose, 20 a. pradžioje – Juodupės vilnonių audinių fabrike ir kitose mažose įmonėse. Verpyklas turėjo dauguma 20 a. pirmoje pusėje įsteigtų vilnonių ir lininių audinių audimo įmonių. 20 a. antroje pusėje didelių verpimo ir audimo fabrikų pastatyta Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Alytuje, Marijampolėje. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje dalis jų tapo akcinėmis bendrovėmis, buvo modernizuotos, dalis bankrutavo. 20 a. antroje pusėje pagaminta apie 60 000 tonų, 2012 – 3000 tonų verpalų.