20 a. pradžios verptuvai
verptùvas, mašina verpalams verpti iš pusverpalių arba sluoksnų. Pagal darbo pobūdį verptuvai būna periodiniai ir tolydieji. Seniausiuose periodiniuose verptuvuose verpalai pagaminami taip: keičiantis verpstės greičiui pusverpaliai pratempiami ir susukami iki reikiamo sukrumo, verpalai nuvyniojami nuo viršutinės verpstės dalies iki viršūnės ir suvyniojami į šeivą. Pagal tai, koks yra jų sukimo ir suvyniojimo mechanizmas, tolydieji verptuvai būna varpiniai (sluoksnelės plaukelius į verpalus susuka po nejudamu varpu besisukanti ritė), sparniniai (plaukelius susuka ant verpstės esantis sparnas, o verpalai į ritę susisuka dėl skirtingo verpstės ir ritės sukimosi greičio), centrifuginiai (plaukelių sluoksnelę išcentrinė jėga nubloškia ant centrifugos vidinio paviršiaus ir ji susisuka, siūlvedys suklosto siūlų sluoksnius į ritę – vytulą), su tuščiavidurėmis verpstėmis (verpalai suverpiami iš sluoksnų
arba pusverpalių apvejamojo verpimo būdu tuščiavidurėje verpstėje), žiediniai (žiedu aplink šeivą skriejantis skriejikas susuka į verpalus pratemptos sluoksnelės plaukelius, o verpalai užsivynioja ant ritės tūtelės dėl skirtingų jos ir skriejiko greičių), savisukiai (2 pratemptos sluoksnelės cikliškai sukinėdamosi apsiveja viena apie kitą – gaunami dvišakiai verpalai), rotoriniai (išskaidyti pavieniai plaukeliai surenkami ir susukami dideliu greičiu besisukančiame rotoriuje). Modernūs verptuvai turi automatinius vorų keistuvus priverptoms šeivoms arba ritėms pakeisti tuščiomis, automatinius trūkusių verpalų jungiklius, kamerų valymo ir užtaisymo manipuliatorius, kompiuteriu valdomus verpalų užtaisymo ir kokybės tikrinimo įrenginius. Periodiniai verptuvai išrasti 1776.
21 a. pradžios verptuvai
1694