Versãlio architektūrà
Versalio parkas (pradėtas 1661, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as), tolumoje (kairėje) – Didieji rūmai (išplėsti 1670 ir 1689)
Baroko ir klasicizmo stiliaus rūmų ir parkų kompleksas (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979). Didieji klasicistiniai rūmai (pagrindinio fasado ilgis apie 576 m; 1634 jau stovėjo nedideli rūmai, 1670 išplėsti pagal architekto L. Le Vau, 1689 – pagal architekto J. Hardouino-Mansart’o projektą), juose – puošnūs įvairių stilių karaliaus ir karalienės apartamentai, kabinetai, priėmimo kambariai, paveikslų galerijos, Karališkoji koplyčia, teatro salė, Karo salonas, Ambasadorių laiptai, Veidrodžių galerija (dauguma interjerų Ch. Le Bruno, įrenginėti nuo 1661, kai kurie apipavidalinti skulptoriaus A. Coysevoxo ir kitų, 1678–83).
Prancūziškasis parkas – vienas gražiausių pasaulyje (daugiau kaip 6000 ha, pradėtas 1661, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as) – su parteriais, Latonos, Apolono, Drakono, Neptūno, Metų laikų ir Piramidės fontanais, Didžiuoju kanalu (1560 m ilgio; 1667–90), kolonada, oranžerija (1686, architektas J. Hardouinas‑Mansart’as), yra puošnių paviljonų, skulptūrų, vazų (tarp jų – A. Coysevoxo). Kiti rūmai: Didysis Trianonas (su Veidrodžių, Piešimo kambariais, 1687, architektas J. Hardouinas‑Mansart’as), Mažasis Trianonas (1768, architektas J.‑A. Gabrielis); yra angliškasis parkas (pradėtas 1667, kraštovaizdžio architektas A. Le Nôtre’as, po jo mirties 1774 baigė architektas J. Hardouinas-Mansart’as). Versalio išplanavimas turėjo įtakos daugelio Europos miestų ir parkų planavimui.
Karališkosios koplyčios (pradėta 1699, architektas J. Hardouino-Mansart’o, baigta 1710, architektas Robert’as de Cotte’as) interjeras (apsidės plafone – kompozicija Prisikėlimas, dailininkas Charles de La Fosse’as)
2271
-Versalis