vesija (lot. versio – atmaina), nusikalstamą veiką tiriančio pareigūno prielaida apie tiriamo įvykio esmę, aplinkybes ir detales. Iškeliama remiantis faktais, procesiniais veiksmais, kriminaline žvalgyba ar iš nežinomų šaltinių (pvz., visuomenėje sklandančių gandų) gauta informacija, analogija, t. p. intuicija. Padeda nustatyti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo tyrimo kryptį, išspręsti, ką, kokiais veiksmais ir kuria eilės tvarka reikia tirti.
Pagal aiškinamų aplinkybių visumą ir reikšmę skiriama bendroji (aiškina visą tiriamąjį įvykį; keliama, kai neaiškus įvykio pobūdis), atskiroji (prielaidos apie konkrečius nusikalstamos veikos sudėties elementus), detalioji (keliama dėl šalutinių aplinkybių, neturinčių reikšmės veikos klasifikavimui, bet reikšmingų pačiam tyrimui), pagal versiją keliantį ir tikrinantį subjektą – ikiteisminio tyrimo, ekspertinė, teisminė versija. Dar skiriama kontroversija (paneigia iškeltą pagrindinę versiją), tipinė (keliama pirminiame etape, kai nėra daug faktų), individualioji (keliama konkrečiai veikai) versija. Tiriant baudžiamąją bylą dažniausiai keliamos kelios versijos; visos jos tiriamos ir tikrinamos lygia greta, tyrimo išvados grindžiamos ta, kurią patvirtina surinkti įrodymai (kitos atkrenta arba paneigiamos).