veslo organizãvimas, įmonės ar kitos verslo struktūros kūrimo procesas. Didelė dalis verslo organizavimo darbų turi būti atlikta dar prieš pradedant vykdyti konkrečią ekonominę veiklą. Verslo organizavimas apima sėkmingos verslo idėjos iškėlimą ir tinkamą jos įgyvendinimą planuojant ekonominę veiklą (pirmiausia sudarant verslo planą), apsirūpinant nuosavu, skolintu ir (ar) verslo partnerių investuotu pradiniu kapitalu, patalpomis (nuosavomis ar nuomojamomis), įranga, transporto priemonėmis, samdomuoju darbu ir kitais ekonominiais ištekliais, steigiant ir oficialiai įregistruojant verslo organizaciją, pasirenkant ir tobulinant jos struktūrą. Verslo gali imtis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Apibrėžiant fizinio asmens veiklą kaip individualią verslo veiklą taikomi 3 privalomi kriterijai: veiklos savarankiškumas, jos tęstinumas ir pajamų ar kitos ekonominės naudos siekimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje fizinių asmenų individuali verslo veikla dažniausiai vykdoma pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą arba įregistruojant ūkininko ūkį. Kai verslas organizuojamas steigiant juridinį asmenį (įmonę), verslo organizavimo svarbiausios teisinės formos yra individualioji įmonė, ūkinė bendrija (jos skirstomos į tikrąsias ūkines bendrijas ir komanditines ūkines bendrijas), uždaroji akcinė bendrovė, akcinė bendrovė, kooperatinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė, ribotosios atsakomybės bendrovė. Verslo organizavimo specifinės formos yra valstybės įmonė ir savivaldybės įmonė, kurios siekia pelno, bet jų veiklos pagrindinis tikslas – tenkinti viešuosius interesus, jų negali steigti privatūs asmenys. Įmonės steigėjai turi pasirinkti jos teisinę formą atsižvelgdami į esamą ar potencialų įmonės savininkų (dalyvių) skaičių, pradinio kapitalo poreikį, planuojamos ekonominės veiklos rūšį, mastą, riziką ir kitus veiksnius. Ypač svarbu pasirinkti įmonės savininkų (dalyvių) civilinės atsakomybės rūšį: esant ribotai civilinei atsakomybei (pavyzdžiui, steigiant akcinę, kooperatinę bendrovę) savininkai (dalyviai) atsako pagal įsteigto juridinio asmens prievoles tik savo piniginiu ar kitu turtiniu įnašu, kurį įnešė ar turėjo įnešti į jo kapitalą, esant neribotai civilinei atsakomybei (pavyzdžiui, steigiant individualiąją įmonę, tikrąją ūkinę bendriją) – visu savo turtu.
2517