verstžemiai

vestžemiai (Vertisols), sistematinė grupė atogrąžų ir paatogrąžių molingų dirvožemių, susidariusių sausros ir liūčių periodiško kintamumo sąlygomis. Turi 25 cm ir storesnį verstžeminį diagnostinį horizontą, kuris, susidaręs dėl suslūgimo ir brinkimo, sausas supleišėja į 1 cm ir platesnius plyšius. Profilis menkai diferencijuotas. Formuojasi specifinis banguotas mikroreljefas. Humusinis horizontas nestoras, jame 1,5–3 % humuso, pH 6–8. Susidaro žemesnėse lygumose ir plynaukštėse. Juose natūraliai auga savanų žolės ir atogrąžų miškai. Verstžemiai labai nevienodo derlingumo, sunkiai įdirbami, reguliuojama drėgmė. Sukultūrintuose verstžemiuose auginama kviečiai, kukurūzai, ryžiai, soros, sorgai, vilnamedžiai. Užima apie 335 mln. ha (1 % planetos dirvožemio dangos). Randami kartu su druskožemiais, gipsažemiais, rudžemiais. Paplitę Argentinoje, Australijoje, Etiopijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Teksase), Paragvajuje. Pasaulio dirvožemių žemėlapių legendose verstžemiai pradėti skirti 1994.

190

Vertisols