vèrtinimų lògika, modalinės logikos šaka, tyrinėjanti vertinimų loginę struktūrą ir loginius ryšius. Vertinimus išreiškiantys žodžiai vadinami aksiologiniais modalumais. Vertinimų logika skirstoma į absoliučių vertinimų (reiškiamų modalumais geras, blogas, neutralus) logiką ir palyginamųjų vertinimų, arba preferencijų (reiškiamų modalumais geriau, blogiau, lygiavertiška), logiką. Absoliučių vertinimų logikos pagrindas – dvireikšmė teiginių logika, joje dažniausiai galioja aksiologinio pilnumo principas, pagal kurį kiekvienas vertinimo ojektas yra geras, blogas arba indiferentiškas. Pozityvus ir negatyvus absoliutūs modalumai gali būti išreiškiami vienas kitu: gera yra tai, ko stoka yra bloga, ir atvirkščiai. Palyginamųjų aksiologinių modalumų neįmanoma apibrėžti absoliučiais aksiologiniais modalumais, todėl preferencijų logika yra savarankiška vertinimų logikos dalis. Vertinimų logika taikoma įvairiose srityse – sociologijoje, psichologijoje, ekonomikoje, racionalaus pasirinkimo teorijoje, lingvistikoje ir literatūros tyrimuose, moralės ir teisės tyrimuose, filosofinėje vertybių analizėje.
76