prekyba Niujorko vertybinių popierių biržos salėje
vertýbinių põpierių brža, vieta, kurioje reguliariai vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais. Daugiausia prekiaujama bendrovių akcijomis ir obligacijomis, vyriausybės vertybiniais popieriais, išvestinėmis priemonėmis. Vertybinių popierių birža sudaro galimybę akcinėms bendrovėms parduodant jų išleistus vertybinius popierius pritraukti kapitalą, reikalingą jų plėtrai finansuoti, vyriausybei – skolintis lėšų finansų rinkoje, investuotojams (bankams, investiciniams ir pensijų fondams, kitoms finansų įstaigoms, bendrovėms ir gyventojams) – įsigyti vertybinius popierius siekiant gauti finansinę naudą (dividendus, palūkanas, akcijų vertės prieaugį).
Biržoje susitinka vertybinių popierių pirkėjai ir pardavėjai, bet sudaryti sandorius jie gali tik per tarpininkus – vertybinių popierių biržos narius (finansų maklerio įmones, komercinius bankus), turinčius leidimą joje prekiauti. Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas pirkti arba parduoti vertybinius popierius, pateikia pavedimą biržos tarpininkui nurodydamas perkamų ar parduodamų vertybinių popierių rūšį, kiekį ir kainą. Prekyba biržoje vyksta aukciono būdu: kai atsiranda pirmasis pardavėjas ar pirkėjas, kurį tenkina paskelbtos sąlygos (siūlomų pirkti ar parduoti vertybinių popierių rūšis, kiekis ir kaina), įvyksta sandoris. Vertybinių popierių pirkėjai ir pardavėjai biržose skirstomi į investuotojus, kurie įsigyja vertybinius popierius ilgesniam laikotarpiui, ir spekuliuotojus, kurie siekia greitai perparduoti vertybinius popierius ir gauti pelną iš jų kainų pokyčių.
Tokijo vertybinių popierių birža
Biržoje prekiaujama tik į jos sąrašus įtrauktais (listinguojamais) vertybiniais popieriais, kuriuos išleidžia didžiausi ir patikimiausi emitentai, įvykdę vertybinių popierių biržos reikalavimus.
Vertybinių popierių pasiūla ir paklausa lemia jų kainas (kursus), kurių reikšmes ir pokyčius vertybinių popierių biržos skelbia viešai. Vertybinių popierių biržos labai pagreitina vertybinių popierių prekybą, garantuoja prekybos taisyklių laikymąsi, biržų skelbiami suvestiniai akcijų kursų indeksai yra svarbūs šalies ekonomikos būklės rodikliai.
Išsivysčiusiose šalyse vertybinių popierių biržų apyvartoje vyrauja antrinės vertybinių popierių rinkos sandoriai (jau išleistų į apyvartą vertybinių popierių perpardavimas kitiems savininkams), vertybinių popierių birža yra svarbiausia vieta, kurioje prekiaujama bendrovių akcijomis. Vertybinių popierių biržų prekybos mastas pasaulyje didėja greičiau nei bendras pasaulio valstybių bendrasis vidaus produktas.
21 a. pradžioje vis didesnę reikšmę vertybinių popierių biržų veikloje įgyja prekyba internetu, ji leidžia vertybinių popierių pirkėjams ir pardavėjams naudotis įvairių šalių vertybinių popierių biržų informacinėmis sistemomis, finansų tarpininkų prognozėmis ir konsultacijomis, taikyti sudėtingus vertybinių popierių rinkos analizės metodus ir automatizuoti prekybą.
tipiška 19 a. vertybinių popierių birža Europoje (19 a. raižinys)
Pirmoji vertybinių popierių birža pradėjo veikti 17 a. pradžioje Amsterdame. Vertybinių popierių biržų ekonominė reikšmė labai padidėjo 19 a. plintant akcinėms bendrovėms, kurios per vertybinių popierių biržas pritraukė vis daugiau kapitalo investicijoms į pramonės, transporto, prekybos plėtrą finansuoti. Iki Pirmojo pasaulinio karo didžiausia buvo Londono vertybinių popierių birža, vėliau – Niujorko vertybinių popierių birža. 21 a. vertybinių popierių biržos veikia beveik visose pasaulio valstybėse, didžiausios – Niujorko, NASDAQ (Niujorke), Tokijo vertybinių popierių birža, Londono, Euronext (Amsterdame), Honkongo vertybinių popierių birža, Šanchajaus, Toronto vertybinių popierių biržos.
Lietuvoje nuo 1993 veikia vertybinių popierių birža Nasdaq Vilnius (iki 2015 Nacionalinė vertybinių popierių birža).
1583
birža; -vertybiniai popieriai