Vèseksas (Wessex), viena Anglijos anglosaksų karalysčių 519–925. Svarbiausia karalių rezidencija buvo Winchesteris. Įkūrė vakarų saksai. Grafystės branduolį sudarė dabartinių Hampšyro, Dorseto, Viltšyro ir Somerseto grafysčių teritorijos. Atskirais laikotarpiais Vesekso valdos apėmė žemes į šiaurę nuo Temzės, ilgainiui jos išsiplėtė į vakarus – prijungtas Devonas ir Kornvalis.
Pagrindinis ankstyvosios Vesekso istorijos šaltinis – Anglosaksų kronika (9 a. pabaiga–12 amžius). Jos duomenimis, Veseksą įkūrė Serdikas (Cerdic), 495 iš Saksonijos atvykęs į Hampšyro pakrantę ir 519 tapęs karaliumi. Kinrikas (Cynric; valdė 540–560) bandė išplėsti karalystę į vakarus – Viltšyrą.
Bradfordo-on-Avono (Viltšyras) Šv. Lauryno bažnyčia (7–10 a.; 20 a. pirmos pusės atvirukas)
Apsikrikštijus karaliui Kenvalui (Cenwalh; valdė 642–645 ir 648–672) Veseksas tapo krikščioniška karalyste. 662 įsteigta Winchesterio vyskupija. Kedvala (Cædwalla; valdė 685–689) užkariavo Saseksą, Kentą ir Vaito salą. Jo įpėdinis Inis (Ine; valdė 689–726) išleido vieną seniausių išlikusių anglosaksų teisynų (694) ir įsteigė antrąją vyskupiją Sherborne (Dorsetas). 8 a. stiprėjant Mersijos karalystės hegemonijai Veseksas iš dalies išsaugojo nepriklausomybę. Šiuo laikotarpiu sukurta grafysčių sistema (755 įsteigta pirmoji grafystė – Hampšyras). Mersijos dominavimas Vesekso atžvilgiu, įskaitant tiesioginį dalies Berkšyro ir Viltšyro valdymą, baigėsi Egberto valdymo laikotarpiu (802–839). Buvo užkariautas Saris, Saseksas, Kentas, Eseksas, Mersija ir dalis britų karalystės Dumnonijos. Nortumbrijos karalius t. p. pripažino Egberto viršenybę.
829 Egbertas buvo pripažintas bretvalda (britų valdovu), nominaliai valdė žemes iki Humberio upės šiaurėje. 830 Mersijos karalius Viglafas išstūmė Vesekso kariuomenę, tačiau Mersija neatgavo prarastų Sasekso, Sario ir Kento valdų. Veseksas tapo galingiausia karalyste pietų Anglijoje. Vesekso karalių viršenybę galutinai įtvirtino Etelredas I (Aethelred I; valdė 865–871) ir Alfredas Didysis, sėkmingai pasipriešinę danų vikingų invazijai (865–878). Danai 871 įsiveržė į Veseksą ir vėliau pasitraukė Alfredui sumokėjus duoklę. Iki 876 danai nukariavo visą Angliją, išskyrus Veseksą.
878 Alfredas Didysis nugalėjo danus Edingtono mūšyje. 886 sudaryta sutartimi Londonas atiteko Veseksui. Alfredas buvo pripažintas visų anglų žemių, kuriose negaliojo vadinamoji danų teisė, valdovu. Alfredas išleido naują teisyną, į rūmus pakvietė mokslininkų, skyrė lėšų laivų statybai, kariuomenės organizavimui, statė gynybines pilis (burh). Alfredo sūnus Eduardas Vyresnysis atkariavo iš danų rytinę Midlandso dalį ir Rytų Angliją. Mirus Mersijos valdovei Eduardo seseriai Etelfledai (Aethelflaed) 918 perėmė Mersijos valdymą. 920 jo viršenybę pripažino Nortumbrija. Eduardo Vyresniojo sūnus Atelstanas (valdė 925–939) 925 karūnuotas visos Anglijos karaliumi 927 prijungė vikingų Jorko karalystę; baigėsi Anglijos suvienijimo procesas. 1016 užkariavęs Angliją Knutas Didysis įsteigė turtingą ir galingą Vesekso grafystę, tačiau paskutiniam anglosaksų karaliui Haraldui II grafystę sujungus su karalystės valdomis Veseksas nustojo egzistuoti.
Karalius Atelstanas dovanoja Bedos knygą Šventojo Kutberto gyvenimas pačiam šventajam (rankraštinės Bedos knygos Šventojo Kutberto gyvenimas iliuminacija, apie 930, Kembridžo universiteto Kristaus kūno koledžas)
Vesekso pavadinimas ir toliau dažnai vartojamas. Daugelis Dorsete, Somersete, Hampšyre ir Viltšyre veikiančių įmonių ar organizacijų pavadinimuose naudoja žodį Wessex (pvz., Wessex Bus, Wessex Water, Wessex Institute of Technology). 2023 Dorseto taryba pasiūlė suformuoti Vesekso decentralizuotą valdžios instituciją, kurią sudarytų Dorseto, Bournemoutho, Christchurcho ir Poole’o, Somerseto, Šiaurės Somerseto ir Viltšyro unitarinės tarybos.
3197