Vest Indijos salų pakrantėms būdingas kraštovaizdis (Gvadelupa, Prancūzijos užjūrio regionas)
Vest Ìndija (West Indies), salynas Atlanto vandenyno vakaruose, tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų. Salos ištįsusios apie 4000 km ilgio lanku iš šiaurės vakarų į pietryčius tarp Jukatano pusiasalio bei Floridos pusiasalio ir Pietų Amerikos šiaurinių krantų. Skiria Karibų jūrą ir Meksikos įlanką nuo Atlanto vandenyno. Bendras plotas apie 240 000 km2. Apie 43,2 mln. gyventojų. Vest Indija apima Mažuosius Antilus, Didžiuosius Antilus ir Bahamų salas. Vest Indijos valstybės ir valdos surašytos lentelėje.
Didžiausios salos (Kuba, Haitis, Jamaika, Puerto Rikas) žemyninės, kitos – daugiausia vulkaninės arba koralinės kilmės.
Reljefas
Krantai vingiuoti, daugiausia žemi, smėlėti; pakrantėse koralų rifai, yra seklumų. Haičio, Jamaikos, Puerto Riko ir vulkaninių salų paviršius kalnuotas (didžiausias aukštis – 3175 m, Duarte’s kalnas Haičio saloje), Kuboje vyrauja kalvotos lygumos, koralinių salų paviršius žemas. Daug veikiančių ir užgesusių ugnikalnių, dažni žemės drebėjimai.
Klimatas
Klimatas tropinis jūrinis, veikiamas pasatų. Vidutinė metinė oro temperatūra 22–28 °C. Per metus iškrinta 700–3000 mm kritulių (daugiausia gegužę–spalį). Vasaros pabaigoje ir rudenį dažni uraganai.
Augalija
Auga drėgnieji atogrąžų miškai, kserofitiniai krūmynai ir retmiškiai, savanų augalija, pakrantėse – mangrovės.
Ūkis
Auginama cukranendrės, kavamedžiai, kakavmedžiai, tabakai, bananai, ananasai, kokosai, kukurūzai, daržovės, vaismedžiai, vilnamedžiai, prieskoniniai augalai. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės. Žvejyba. Turizmas.
| nepriklausomos valstybės |
| Antigva ir Barbuda |
| Bahamos |
| Barbadosas |
| Dominika |
| Dominikos Respublika |
| Grenada |
| Haitis |
| Jamaika |
| Kuba |
| Sent Kitsas ir Nevis |
| Sent Lusija |
| Sent Vinsentas ir Grenadinai |
| Trinidadas ir Tobagas |
| valdos |
| Angilija (Didžioji Britanija) |
| Aruba (Olandija) |
| Bermuda (Didžioji Britanija) |
| Boneras, Sint Eustatijus ir Saba (Olandija) |
| Didžiosios Britanijos Mergelių salos (Didžioji Britanija) |
| Gvadelupa (Prancūzija) |
| Jungtinių Amerikos Valstijų Mergelių salos (Jungtinės Amerikos Valstijos) |
| Kaimanų salos (Didžioji Britanija) |
| Kiurasao (Olandija) |
| Martinika (Prancūzija) |
| Montseratas (Didžioji Britanija) |
| Puerto Rikas (Jungtinės Amerikos Valstijos) |
| Saint-Barthélemy (Prancūzija) |
| Sen Martenas (Prancūzija) |
| Sint Martenas (Olandija) |
| Terksas ir Kaikosas (Didžioji Britanija) |
Istorija
Iki 15 a. pabaigos Karibų jūros salose daugiausia gyveno aravakų (tainų ir sibonėjų) ir karibų genčių indėnai. 1492 K. Kolumbas pasiekė Españolą (dabartinis Haitis), Bahamų salas, Kubą, 1493–1500 – Gvadelupą, Jamaiką, Margaritą, Puerto Riką, Trinidadą ir kitas salas. 1496 Españoloje įkurta pirmoji nuolatinė europiečių gyvenvietė Amerikoje – Santo Domingas – tapo ispanų užkariavimų židiniu, Indijų vicekaralystės (įkurta 1493), nuo 1526 – Santo Domingo generalkapitonijos ir Santo Domingo audiencijos administraciniu centru. Salų gyventojus ispanai vertė vergais, dėl atvežtų ligų, bado, žiauraus elgesio iki 16 a. vidurio jų sumažėjo apie 10 kartų. 16 a. pabaigos Ispanijai praradus vyraujančią padėtį jūrose, Vest Indijos saloms ėmė grėsti korsarų ir piratų puldinėjimai. Nuo 17 a. pradžios dėl valdų Karibų jūroje ėmė varžytis kitos kolonijinės šalys. Dar 16 a. pradžioje trumpai egzistavo Portugalijos Vest Indijos kolonija Barbadoso saloje (vėliau perimta anglų). Olandijos Vest Indijos bendrovė (veikė 1621–1791) 1634 užėmė Arubos, Bonero ir Kiurasao, 1636 – Sint Eustatijaus ir Sabos, 1648 (kartu su Prancūzija) – Sen Marteno salas. Danijos Vest Indijos bendrovė (veikė 1671–1776) 1672 įkūrė koloniją Saint Thomaso, 1718 – Saint Johno saloje, 1733 iš Prancūzijos Vest Indijos bendrovės nusipirko Saint Croix salą.
Nuo 17 a. vidurio Vest Indijoje įsitvirtino Anglija: nuo 1612 anglai kėlėsi į Bermudą, iki 17 a. vidurio su Prancūzija ir Olandija pasidalijo Mažųjų Antilų salas, 1648 iš Ispanijos atėmė Bahamas, 1655 – Jamaiką, 1670 – Kaimanus, 1797 – Trinidadą, 1672 iš Olandijos – dalį Mergelių salų, 1763 iš Prancūzijos – Dominiką, Grenadą, Sent Lusiją, Sent Vinsentą ir Grenadinus (dar Britanijos imperija). Dirbti Vest Indijos kolonijų aukso, boksitų ir vario kasyklose, tabako ir cukranendrių plantacijose europiečiai vežė vergus iš Afrikos. Neretai kildavo vergų sukilimų, pabėgę į salų gilumą vergai kūrė maronų bendruomenes. 1804 po vergų sukilimo, virtusio nepriklausomybės karu, pirmasis nepriklausomas tapo Haitis, 1844 salos rytinėje dalyje susikūrė Dominikos Respublika.
Didžiosios Britanijos kolonijose vergija panaikinta 1833, Prancūzijos – 1848, Olandijos – 1863, Ispanijos – 1880. 19 a. antroje pusėje į Vest Indiją ėmė skverbtis Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). 1898 JAV valda tapo Puerto Rikas (nuo 1952 asocijuotoji valstybė). 1902 Kuba paskelbė nepriklausomybę, bet JAV suteikta teisė kištis į jos vidaus reikalus, užsienio politiką. JAV kariuomenė buvo ne kartą įvesta į Kubą, Haitį, Dominiką. 1916 JAV nusipirko Danijos Vest Indijos kolonijas (nuo 1917 – JAV Mergelių salos). 20 a. JAV įtaka regione didėjo: pagal 1940 sutartį su Didžiąja Britanija JAV gavo teisę 99 m. kurti karines bazes Didžiosios Britanijos valdose Amerikoje. 1962 tarp JAV ir SSRS kilo Kubos arba Karibų krizė. 1958 dalis Dalis Britanijos Vest Indijos kolonijų (be Bahamų, Bermudos, Didžiosios Britanijos Mergelių salų) sujungtos į Vest Indijos federaciją.
1962–83 beveik visos Vest Indijos šalys tapo nepriklausomos. Angilija, Bermuda, Didžiosios Britanijos Mergelių salos, Kaimanų salos, Montseratas, Terkso ir Kaikoso salos liko Didžiosios Britanijos valdomis. Martinika ir Gvadelupa 1946 tapo Prancūzijos departamentais. 1954–2010 Olandijos Antilai buvo Olandijos autonominė teritorija, 1986 specialų statusą įgijo Aruba, 2010 – Kiurasao, Boneras, Sint Martenas, Sint Eustatijus ir Saba. Dėl kultūrinio ir socialinio bendrumo (panaši etninė gyventojų sudėtis, vyraujanti anglų kalba) artimos Vest Indijos valstybės kuria regiono tarptautines sąjungas, svarbiausia – Karibų sandrauga.