asteroido Vesta paviršius (fotografuota iš erdvėlaivio Dawn)
Vestà, vienas didžiausių asteroidų. Vidutinis skersmuo 525 km. Orbitos didysis pusašis 2,362 au (astronominių vienetų), ekscentricitetas 0,089, posvyris į ekliptikos plokštumą 7,134°. Saulę apskrieja per 3,63 metus, apie savo ašį apsisuka per 5,342 h. Paviršiuje matyti daug smūginių kraterių, ilgų lygiagrečių griovių sistemų. Pietinėje Vestos pusėje yra 505 km skersmens su 23 km aukščio gūbriu centre krateris, atsiradęs kadaise Vestai susidūrus su kitu asteroidu. Smūgio metu Vesta neteko apie 1 % masės – atskilo daug skeveldrų, kurios tapo mažesniais asteroidais ir meteoroidais. Šie kartais nukrinta ant Žemės. Vestą sudaro geležies ir nikelio branduolys, olivinų mantija, bazaltų pluta; uolienos diferencijavosi dėl pradinio išlydžio. Vesta – vienintelis asteroidas, kartais matomas plika akimi. Vestą galima priskirti prie nykštukinių planetų grupės. Ją 1807 atrado H. W. M. Olbersas. Tyrė erdvėlaivis Dawn (Jungtinės Amerikos Valstijos).
906