veterinãrinė radiològija, radiologijos šaka, tirianti spinduliuotės poveikį gyvūno organizmui ir taikymą ligoms diagnozuoti. Atsirado 19 a. pabaigoje W. C. Röntgenui atradus rentgeno spinduliuotę ir A. H. Becquereliui urano radioaktyvumą. Glaudžiai siejasi su branduolio fizika, radiochemija, biologija ir kitomis mokslo šakomis. Veterinarinė radiologija skirstoma į veterinarinę radiobiologiją (radiobiologija), veterinarinę rentgenologiją (tiria rentgeno spinduliuotės naudojimą gyvūnų diagnostikai ir gydymui) ir veterinarinę radioizotopinę diagnostiką (nagrinėja radionuklidų naudojimą gyvūnų ligoms diagnozuoti).
1598
-veterinarinė rentgenologija; -radiologija; -rentgenologija