veterinãrinė sanitãrija, mokslas, tiriantis gyvulių, paukščių, kailinių žvėrių ir kitų gyvūnų neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų (infekcinių ir invazinių) ligų bendrąją profilaktiką ir priemones, padedančias gauti geros kokybės gyvūninės kilmės žaliavą ir produkciją. Veterinarinė sanitarija teikia rekomendacijas, kaip saugoti aplinką nuo užteršimo gyvulininkystės veiklos atliekomis (maitos, mėšlo, srutų, jų skilimo produktų), pašarus ir vandenį nuo patogeninių mikroorganizmų, pesticidų, toksinių medžiagų ir kitų teršalų. Veterinarinės sanitarijos pagrindiniai objektai yra dirva, vanduo ir jo šaltiniai, gyvulininkystės, paukštininkystės ir žvėrininkystės produkcija, patalpos ir jų įrenginiai, vandentiekio įrenginiai ir jų eksploatavimo sanitarinės normos. Rengia mokslines rekomendacijas gyvulininkystės atliekų utilizavimo įmonėms, skerdykloms, mėsos ir pašarų perdirbimo įmonėms. Pagrindinės priemonės – dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija, detoksikacija, dezaktyvacija.
2561
-sanitarija