Vezùvijus (Vesuvio), ugnikalnis Italijos pietuose, Neapolio įlankos pakrantėje, į rytus nuo Neapolio. Vienintelis veikiantis ugnikalnis žemyninėje Europos dalyje.
Stratovulkanas. Susidaręs iš tefros, fonolito, trachiandezito, trachito. Aukštis 1281 m (2020, kintantis); žinomas didžiausias aukštis (1322 m) buvo tarp 1872 ir 1906 m. išsiveržimų. Vezuvijaus kraterio gylis 200–300 m, skersmuo daugiau kaip 600 metrų. Kūgį iš šiaurės ir rytų juosia buvusios kalderos (soma; manoma, susiformavo prieš daugiau kaip 17 000 m., sprogo per 79 m. išsiveržimą) liekanos; jos didžiausias aukštis – 1132 m (Monte Somma). Magmos kamera apie 8 km gylyje. Būdingi sprogstamojo pobūdžio išsiveržimai; būna piroklastinių srautų. Nuo 1944 veržiasi tik fumarolės. Apatinės šlaitų dalys apaugusios miškais; auginami vynmedžiai, vaismedžiai. 608 m aukštyje yra vulkanologijos observatorija (įkurta 1845, seniausia pasaulyje); įrengta ugnikalnio stebėjimo sistema (apie 100 jutiklių), vertinami žemės drebėjimai, dujų emisijos krateryje, vykdomi civilinės saugos projektai.
Vezuvijus
Papėdė tankiai gyvenama; ugnikalnio aplinkoje (30 km spinduliu) įsikūrę apie 3 908 000 gyventojų. Didžiausias miestas Neapolis. Turizmas. Veikia funikulierius. Vezuvijus priklauso Vezuvijaus nacionaliniam parkui (įkurtas 1995, plotas 135 km2), nuo 1997 – Somma-Vesuvio ir Miglio dʼOro biosferos rezervato dalis.
79 m. Vezuvijaus išsiveržimą vaizduojantis paveikslas Paskutinė Pompėjos diena (aliejus, 1830–33, dailininkas K. Briullovas, Rusų muziejus Sankt Peterburge)
Per 79 m. išsiveržimą (manoma, veržėsi 79 08 24–28; iki tol buvo laikomas kalnu) Vezuvijaus papėdėje sunaikinti antikos miestai Pompėjai (Pompėjų archeologiniai tyrinėjimai, Pompėjų architektūra, Pompėjų istorija), Herkulanėjas, Stabijai (jų griuvėsiai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą, 1997) ir kelios mažesnės gyvenvietės. Milžiniški piroklastiniai srautai ir per trumpą laiką susiformavęs kelių metrų storio piroklastinių medžiagų sluoksnis pražudė šių miestų gyventojus (žmonės žuvo nuo asfikcijos ir aukštos temperatūros, nuo kurios kūnai dehidratavo); manoma, kad dalis gyventojų spėjo palikti miestus ir išsigelbėti. Palaidoti miestai rasti tik 18 amžiuje. Per šį išsiveržimą išmestų pelenų randama Egipto ir Sirijos teritorijose. 1500–2000 laikotarpiu veržėsi daugiau kaip 40 kartų; paskutinį kartą 1913–44. Smarkūs išsiveržimai buvo 1631, 1794, 1870–72, 1875–1906.
Vezuvijus (papėdėje Neapolis)
Vezuvijaus krateris