Ganèlinas Viačeslavas 1944 12 17Kraskov (Maskvos sr.), Lietuvos ir Izraelio kompozitorius, pianistas, pedagogas. Meksikos instituto 17, Institute of Critical Studies garbės daktaras (2016).
Viačeslavas Ganelinas
1951 su tėvais persikėlė į Vilnių. 1968 baigė Lietuvos konservatoriją (A. Račiūno kompozicijos klasę). 1967–87 Lietuvos rusų dramos teatro Muzikinės dalies vedėjas. 1987 emigravo į Izraelį. Nuo 1988 Jeruzalės muzikos ir šokio akademijos profesorius, 1996–2000 Džiazo katedros vedėjas (dėsto džiazo fortepijoną ir solfedį, kompoziciją, kino muziką). Vadovauja meistriškumo kursams Izraelyje, kitose šalyse. Izraelyje rengia tarptautinį džiazo festivalį Jazz Globus, Izraelio nacionaliniame radijuje veda laidą Ganelino laboratorija.
Koncertinė veikla
Džiazą groja nuo 1961. Nuo 1963 reiškiasi kaip lyderis: Lietuvos konservatorijoje subūrė nestandartinį bigbendą, 1964 – trio (su G. Talu ir A. Melniku), kuris 1966–67 dalyvavo tarptautiniuose džiazo festivaliuose Taline ir Elektrėnuose. 1969–71 grojo duetu su V. Tarasovu. Prie dueto prisijungus saksofonininkui V. Čekasinui susibūrė Ganelino trio (1971–87).
Dalyvauja džiazo festivaliuose, koncertuoja su kameriniais ansambliais, solo, duetu (su dainininke Esti Ofri Kinaʼan, multiinstrumentininku G. Vaiserfireru), trio (su kontrabosininku V. Fanoriovu, mušamųjų instrumentų atlikėju M. Markovičiumi) Izraelyje ir kitose šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Graikijoje, Rusijoje, Australijoje, Prancūzijoje). 21 a. pradžioje dažniausiai koncertuoja su Ganelin Trio Priority (nuo 1999; su P. Vyšniausku, vokiečių perkusininku K. Kugeliu).
Lietuvoje groja su trio Aliansas (su P. Vyšniausku, A. Gotesmanu). Inicijuoja laisvojo džiazo ir tarpdisciplininius meno projektus, scenoje eksperimentuoja su kitomis meno formomis (įveda baletą, dailę, rodo nebylųjį kiną).
Kūriniai
Sukūrė kamerinės, simfoninės, vokalinės ir džiazo muzikos. Parašė 3 operas (Meilė pikta 1976, libreto autorius A. Vnukovas, Rudaplaukė melagė ir kareivis 1977, libreto autorius Michailas Ančiarovas, pastatyta 1977 Maskvoje, Tango 1983, libreto autorius A. Aleksejevas), 6 miuziklus (tarp jų – Katės namai 1970, pagal S. Maršaką, pastatyta 1970, režisierius V. Melnikas). Sukūrė daugiau kaip 50 dainų, Choreografinį koncertino (1968), simfoninį interliudą Vivat (1982), Tylos šauksmą orkestrui, deklamuotojui ir chorui (pagal M. Kulbako, P. Markišo ir kitų tekstus, premjera 2009 Vilniuje).
Muzika teatrui ir kinui
Populiariausias kūrinys – muzika filmui Velnio nuotaka (1974, libreto autoriai A. Žebriūnas, S. Geda, pagal K. Borutą, filmas 1976, režisierius A. Žebriūnas). Pagal filmo garso takelį 1979 Lietuvos operos ir baleto teatre pastatytas baletas Baltaragio malūnas (libreto autoriai V. Brazdylis, Žilvinas Dautartas, V. Ganelinas, baletmeisteris V. Brazdylis). Roko operos ir miuziklo žanrams priskiriamas sceninis muzikos veikalas Velnio nuotaka pastatytas 2003 per Pasaulio lietuvių dainų šventę Vilniuje ir 2012 Klaipėdos muzikiniame teatre (abiejų režisierius Kęstutis Jakštas), 2011 Vilniuje (režisierius Andrius Kurienius).
Sukūrė daugiau kaip 70 kino filmų (tarp jų – Gražuolė 1969, Riešutų duona 1977, abiejų režisierius A. Žebriūnas, Smokas ir Mažylis 1975, režisierius R. Vabalas, Nebūsiu gangsteris, brangioji 1978, režisierius A. Puipa, Anglų valsas 1982, režisierius G. Lukšas, Visi prieš vieną 1986, režisierius Artūras Pozdniakovas), daugiau kaip 40 teatro spektaklių (tarp jų – A. Vampilovo Pasimatymai priemiestyje 1971, režisierė Svetlana Kudriavceva‑Sagalovskaja, M. Lermontovo Maskaradas 1976, režisierius Vitalijus Lanskojus, A. Čechovo Žuvėdra 1979, režisierė D. Tamulevičiūtė, P. Calderóno de la Barcos Dama vaiduoklė 1986, režisierius Vladimiras Tumanovas) muziką.
Apdovanojimai
Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (2004), Izraelio prizas Landau Prize už nuopelnus šalies džiazui (2005), Lietuvos muzikų sąjungos Auksinis diskas (2010), festivalio Vilnius Jazz prizas už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą (2014), Lietuvos nacionalinė premija (2016, kaip Ganelino trio nariui). 2016 įtrauktas į Jeruzalės muzikos ir šokio akademijos Auksinę knygą (skirta žymiems šios akademijos kompozitoriams, pianistams, dėstytojams).
2785
2271