Viazma (Viazmà), miestas Rusijos Federacijos europinės dalies vakaruose, Smolensko srityje, į šiaurės rytus nuo Smolensko, prie Viazmos (Dniepro kairysis intakas) upės; rajono centras. 52 347 gyventojai (2020).
Per Viazmą eina Maskvos–Smolensko, Toržoko–Briansko geležinkeliai, Maskvos–Bresto (Baltarusija) plentas. Statybinių medžiagų (keramzito, gelžbetoninių konstrukcijų), medienos apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos, odos, tekstilės, maisto pramonė, mašinų gamyba, geležinkelio riedmenų remontas. Maskvos pramoninio, Smolensko humanitarinio universitetų filialai. Istorijos ir kraštotyros muziejus. Švč. Smolensko hodegetrijos cerkvė (pastatyta 1621), Švč. Trejybės soboras (1674), Išganytojo cerkvė (1692).
Istorija
Pradėjo kurtis 9–10 amžiuje. Metraščiuose minima 1239. 1403–94 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, vėliau – Maskvos didžiajai kunigaikštystei. Nuo 16 a. svarbus prekybos su Europos šalimis centras. 1611–13, 1617, 1634 užimta Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės. 1776 gavo miesto teises. Per 1812 Prancūzijos ir Rusijos karą 1812 11 03 Rusijos kariuomenė prie Viazmos sumušė Napoleono I Didžiosios armijos ariergardinius dalinius ir užėmė Viazmą (žuvo daugiau kaip 6000 prancūzų, apie 2500 pateko į nelaisvę). Nuo 19 a. plėtota odos, medienos apdirbimo ir maisto pramonė. Per II pasaulinį karą nacių Vokietijos kariuomenė 1941 10 prie Viazmos apsupo SSRS kariuomenės 37 divizijas (į nelaisvę pateko daugiau kaip 600 000 žmonių); 1941 10–1943 03 nacių okupuota, veikė 2 koncentracijos stovyklos (nužudyta apie 80 000 žmonių, daugiausia karo belaisvių ir žydų). Dėl karo veiksmų sugriauta; atstatyta.