vibrãcija (lot. vibratio – virpėjimas), mechaniniai virpesiai, kurių amplitudė gerokai mažesnė už virpančio objekto geometrinius matmenis. Naudingąja vibracija naudojamasi vibracinės technologijos procesuose, ji didina mašinų ir mechanizmų našumą. Šią vibraciją sukelia mechanizmai, elektromagnetiniai, pneumatiniai, hidrauliniai vibratoriai. Žalingąją vibraciją sukelia judančios transporto priemonės, dirbantys varikliai, turbinos ir kitos mašinos. Nuo vibracijos tų mašinų medžiagose atsiranda įtempimų, kurie gali sutrikdyti darbo režimus arba suardyti mašinas, įrenginius. Žalingoji vibracija įvairiais būdais slopinama (vibracinė technika).
Vibracijos biologinį poveikį lemia virpesių amplitudė, dažnis ir poveikio trukmė. Nedidelė vibracija stimuliuoja žmogaus organizmą – skatina oksidacijos ir redukcijos reakcijas, centrinės nervų sistemos, hipofizės veiklą; ji naudojama kai kurioms vidaus organų ir nervų sistemos ligoms gydyti. Sensorinėse sistemose vibracija palengvina informacijos atranką, padidina kanalo laidumą ir perduoda informacijos įvairovę. Didelės vibracijos sukelia funkcinius ir morfologinius organizmo pokyčius. Dėl vietinės vibracijos sutrinka periferinių kraujagyslių tonuso reguliacija, tai sukelia kompensacinius pokyčius visoje kraujotakoje, sutrikdoma audinių trofika, silpsta kai kurie refleksai. Dėl to mažėja žmonių, ilgai dirbančių su vibruojančiais instrumentais, raumenų jėga, tonusas, ištvermingumas, raumeninis audinys vietomis sustandėja, atrofuojasi. Bendroji vibracija gali pažeisti centrinę nervų sistemą, sutrikdyti vidaus sekrecijos liaukų veiklą. Atsiranda nuovargis, depresija, irzlumas, ima skaudėti galvą, susergama neuroze.
2271