vibrãcinė ligà, profesinė liga, kurią sukelia vibracija. Pirmąkart Lietuvoje užregistruota 1968. 1973–2003 vibracinė liga sudarė net 23,2–50,9 % (vyrų – 39,7–71,2 %) visų profesinių ligų; tai stuburo juosmeninės dalies diskų ligos, kurias sukėlė 1–20 Hz dažnio visą kūną veikianti vibracija. Sirgo traktorininkai ir kitų savaeigių mašinų vairuotojai, kurie skųsdavosi juosmens srities, kojų skausmais ir tirpimais, nuovargiu, irzlumu, pusiausvyros sutrikimais. Vyrams atsirasdavo impotencija. Kur kas rečiau Lietuvoje (ne taip, kaip Vakarų Europoje) ligą sukeldavo rankų vibracija. Dirbant su žemo dažnio (8–30 Hz) rankinėmis mašinomis (grąžtais, perforatoriais), smūginio poveikio (30–125 Hz dažnio vibracijos) kirtimo, pneumatiniais plaktukais, vinracinė liga pasireiškia kaip jutiminė polineuropatija: pirštus, plaštakas dažniausia naktį vargina maudžiantys dilgčiojantys skausmai, jie užtirpsta, sutrinka jutimai. Kartu būna pažeista plaštaka, riešo kaulai, sąnariai, sausgyslės, raumenys. Kraujagyslių pažeidimai ne tokie ryškūs. Dirbantiesiems su 125–250 Hz ir didesnio dažnio šlifavimo ir kitomis mašinomis vibracinė liga gali prasidėti kaip kraujagyslių vibracinis pažeidimas (Raynaud sindromas). Vibracinės ligos terminas Lietuvoje buvo vartojamas iki 2006. Vėliau ji diagnozuojama ir apibūdinama kaip vibracijos profesinis poveikis. Gydoma fizioterapijos procedūromis, kraujagyslių spazmus mažinančiais vaistais.
2534