vibrãcinė technològija, objekto technologinis apdorojimas arba to apdorojimo paspartinimas mechaniniais virpesiais. Vibracinės technologijos procese naudojamas įrenginių kompleksas kurį sudaro vibratorius, sužadinantis vienos ir kelių krypčių judesius arba virpesių laukus, ir kietojo kūno, skysčio arba dujų darbo organas, sąveikaujantis su apdorojamu objektu. Vibracinės technologijos naudojamos atliekant detalių transportavimą, automatinį detalių orientavimą, surinkimo technologijų operacijas, skysčių, dujų, kietųjų kūnų paviršiaus valymą, daugiafazių skysčių, birių cheminių produktų maišymą, birių medžiagų, daugiafazių skysčių, detalių separavimą, medžiagų tankinimą; betono, metalų ir kitų medžiagų liejinių formavimą, fizikinių ir cheminių procesų intensyvinimą, medžiagų pjovimą ir štampavimą, biomedicininių procesų stimuliavimą ir kita. Sužadinus stovinčias jūros bangas surenkamos vandenyje ištirpusios druskos, metalai, kurie pagal medžiagos savitąjį svorį grupuojasi bangų mazginių ir išsipūtimo taškų terpėje. Tokiu principu sukurti skysčių ir dujų, tekančių vamzdžiu, dozatoriai. Vibracinės technologijos susijusios su daugiafazių terpių judesiais, smūgiais, kavitacija, daugiakontakte sąveika, chaotiniais ir stochastiniais judesiais. Jos perspektyvios kuriant vibracinės technikos mokslo pagrindus bei įgyvendinant naujus vibracinės technologijos principus.
161