Blasco Ibáñez Vicente (Visentė Blãskas Ibánjesas) 1867 01 29Valensija 1928 01 28Menton (netoli Nicos), ispanų rašytojas. Aktyviai reiškėsi politikoje. Už antimonarchistinę veiklą daug kartų kalintas, 1890–91 gyveno tremtyje Prancūzijoje. Keliavo po įvairias šalis, 1909–14 gyveno Argentinoje. 1923 emigravo į Prancūziją.
Vicente Blasco Ibáñez
Vienas ryškiausių ispanų realistų. Kūryboje žymu natūralizmo ir kostumbrizmo bruožai, modernizmo tendencijos. Regioniniuose apsakymuose (rinkiniai Valensijos apsakymai / Cuentos valencianos 1896) ir romanuose (Prakeikta žemė / La barraca 1898, lietuvių kalba 1968 21998, pavadinimu Lūšna 1937; Apelsinų soduose / Entre naranjos 1900, lietuvių kalba pavadinimu Tarp apelsinų 1938) vaizduojama Valensijos provincijos valstiečių buitis ir papročiai, pabrėžiamas jų prisirišimas prie gimtosios žemės, gausu peizažų. Romanams Katedra (La catedral 1903), Nekviestas svečias (El intruso 1904), Vyninė (La bodega 1905) būdingas socialinis kriticizmas. Psichologinių filosofinių romanų Nuoga macha (La maja desnuda 1906), Kraujas ir smėlis (Sangre y arena 1908, lietuvių kalba 1930, 1959 21998), Mirusieji įsakinėja (Los muertos mandan 1909) pagrindinė tema – vienišos asmenybės konfliktas su visuomene.
Romanuose Keturi Apokalipsės raiteliai (Los cuatro jinetes del Apocalipsis 1916, lietuvių kalba 1931) ir Mūsų jūra (Mare nostrum 1918, lietuvių kalba 1931) atsispindi I pasaulinio karo įvykiai. Parašė kelionių įspūdžių knygą Rašytojo kelionė aplink pasaulį (La vuelta al mundo de un novelista 3 t. 1924–25, lietuvių kalba 3 t. 1937–38), istorinį romaną apie K. Kolumbą Didžiojo Chano beieškant (En busca del Gran Khan 1928, lietuvių kalba 1991).
1
2440