Vicenzos architektūra (Vičeñcos architektūrà)
Išliko senovės Romos laikotarpio statinių (teatro, tilto, akveduko, visi 1–2 a.), vidurinių amžių miesto sienos (11–14 a.) liekanų. Sakraliniai pastatai: bažnyčios – Šv. Lauryno (13–14 a.), Šv. Vainiko (13–16 a., daugelį kartų rekonstruota), Šv. Roko (1485); Šv. Felicijos ir šv. Fortunato bazilika (4–5 a., perstatyta 10 a. pabaigoje–12 a., kripta, 11 a., kampanilė, 14 a.), Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai katedra (15–16 a., 20 a. viduryje rekonstruota).
Palazzo della Regione Vicenzoje (dar vadinama Palladio bazilika; 15–17 a.)
Palazzo Chiericati Vicenzoje (pradėti 1550, architektas A. Palladio; dabar pinakoteka)
Sinjorijos aikštė su Palazzo della Regione (dar vadinama Palladio bazilika; 15 a., rekonstruota 1549–1614, laikrodžio bokštas, 12–15 a.), rūmų Monte di Pietà (16 a.) ir Šv. Vincento bažnyčios (14–18 a.) architektūriniu kompleksu. Gausu renesansinių rūmų; jų suprojektavo A. Palladio (Palazzo Thiene, pradėti 1542, Palazzo Chiericati, pradėti 1550, dabar pinakoteka, teatras Olimpico 1580, 1584 baigė architektas V. Scamozzi; miestas su A. Palladio kitais pastatais Venecijos srityje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994), V. Scamozzi (Trissino, apie 1576). Prie Vicenzos – Caprų šeimos vila (pradėta apie 1560, architektas A. Palladio, baigta apie 1592, architektas V. Scamozzi).
2271