vidaũs skolà, valstybės centrinės ir vietos valdžios subjektų iš vidaus kreditorių (šalies rezidentų) pasiskolintų ir negrąžintų lėšų, t. p. už jas nesumokėtų palūkanų konsoliduota suma. Vidaus skolą, kitaip nei užsienio skolą, daugiausia sudaro įsipareigojimai nacionaline valiuta.
Skolinimosi būdai
Pagal skolinimosi būdus vidaus skolą sudaro valstybės ir savivaldybių gautos paskolos, įsipareigojimai pagal išleistus vyriausybės vertybinius popierius (valstybės obligacijas, iždo vekselius, taupymo lakštus), savivaldybių obligacijas, suteiktas valstybės garantijas, šalies fizinių ir juridinių asmenų indėliai valstybiniuose bankuose. Vyriausybė daugiausia skolinasi platindama aukcionuose ir parduodama gyventojams vyriausybės vertybinius popierius, savivaldybės – imdamos paskolas iš bankų.
Lietuvoje
Lietuvoje valstybės vidaus skola 2019 buvo 3605,4 mln. eurų, arba 21,9 % visos valstybės skolos. Ilgalaikiai įsipareigojimai (daugiau kaip vienerių metų laikotarpiui) sudarė 3496,2 mln. eurų (97 % vidaus skolos), trumpalaikiai – 109,2 mln. eurų (3 %). Daugiausia pasiskolinta iš finansų bendrovių (3423,8 mln. eurų). Parduodama taupymo lakštus Vyriausybė 2017 pasiskolino iš gyventojų 323,9 mln. eurų.
2687