videomenas

videomẽnas, medijų meno rūšis, grįsta technine raiškos priemone – vaizdo įrašu. Videomeno esmė – konceptualus audiovizualinis vyksmas. Be savarankiškų kūrinių, videomenas plačiai taikomas avangardinėje dailėje – instaliacijose, performansuose, konceptualiajame mene, žemės mene, kūno mene. Kaip reakcija į masinių medijų (daugiausia televizijos) plitimą videomenas pradėjo reikštis 20 a. 7 dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. 1963 videomeno priemones išbandė Fluxus narys N. J. Paikas. Žymesni kūrėjai: Jungtinėse Amerikos Valstijose – V. Acconci, P. Campusas (g. 1937), D. Grahamas (g. 1942), B. Naumanas, B. Viola, Vokietijoje – Š. Kubota, R. Horn, W. Vostellis, P. Weibelis (g. 1944), Belgijoje – M.‑J. Lafontaine, Estijoje – E. L. Semper. LIETUVOJE videomeną kuria J. Barilaitė, E. Jansas (g. 1969), G. Makarevičius, A. Raila, E. Rakauskaitė, Stanikas S & P, G. Šeputis (g. 1967), Gediminas ir Nomeda Urbonai.