Vidùklė, miestelis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į šiaurės vakarus nuo Raseinių; seniūnijos, parapijos centras. 1425 gyventojai (2021). Per miestelį teka Apusinas (Šešuvies kairysis intakas). Pro Viduklę eina Kauno–Klaipėdos plentas. Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1806). Medienos apdirbimo įmonė Julisa. Paštas, ambulatorija, S. Stanevičiaus gimnazija (1907–44 pradinė mokykla, 1944–49 progimnazija, 1949–2007 vidurinė mokykla), Raseinių meno mokyklos skyrius, vaikų darželis, biblioteka (įkurta 1945).
Viduklės herbas
Istorija
Minima 1253. Nuo 1352 iki 1406 Viduklę daugiau kaip 10 kartų puolė kryžiuočiai. 1390 Viduklės atstovai su kitais Žemaitijos bajorais pasirašė prekybos sutartį su kryžiuočiais.
1418 Viduklės valstiečiai dalyvavo Žemaičių sukilime. 1416 įkurta parapija (viena pirmųjų Žemaitijoje). 15 a. minima Viduklės apskritis. 1421–1842 Viduklė buvo Žemaičių vyskupų valda. 16 a. minimas dvaras ir miestelis, 1579 – miestas. Nuo 1579 kurį laiką veikė parapinė mokykla (minima ir 1632, atkurta 1781). Nuo 17 a. pradžios iki 1796 buvo evangelikų reformatų bažnyčia. Nukentėjo per 17 a. vidurio karą (1655 buvo 27, 1662 – 9 dūmai), 18 a. pradžios marą. Per 1830–1831 ir 1863–1864 sukilimus miestelis degė. 1831 ties Vidukle Rusijos imperijos karinis dalinys sumušė sukilėlių būrį. 1867 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Apie 1870 pastatyta sinagoga (per nacių Vokietijos okupaciją joje įrengtas getas Viduklės valsčiaus žydų moterims ir vaikams; nugriauta 1960). Draudžiamosios lietuvių spaudos platinimą apylinkėse organizavo vikaras F. Rudokas, platino S. Neteckis, J. Sakalauskas.
Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1806) Viduklėje
Atkūrus Lietuvos valstybę (1918) veikė paštas, medicinos ir veterinarijos punktai, malūnas su lentpjūve, smulkaus kredito draugija, pavasarininkų kuopa. 1919–50 Viduklė buvo valsčiaus centras.
1941 08 prie miestelio žydų kapinių ir geležinkelio gyvenvietėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu sušaudyta apie 170 Viduklės valsčiaus žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Paupio būrio, vėliau Kęstučio apygardos partizanai. Sovietų okupacijos metais Viduklė buvo apylinkės centras, paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1976–82 Viduklėje klebonavo A. Svarinskas. 2003 patvirtintas miestelio herbas.
1733 buvo 5, 1820 – 13 dūmų; 1851 – 321, 1897 – 747, 1923 miestelyje – 694, dvare – 74, 1959 – 1148, 1970 – 1357, 1979 – 1643, 1989 – 2040, 2001 – 1911, 2011 – 1678 gyventojai.